Anotacija:
Viskas tobula - ciklo mielos mažos melagės 3-oji knyga.
Pensilvanijos valstijoje, Rouzvude gyvenančios keturios tobulos išvaizdos merginos toli gražu nėra tokios tobulos, kokios atrodo. Arija negali atsispirti susitikinėti su savo buvusiu vaikinu, nors tai draudžiama. Hana tuoj tuoj praras savo geriausią draugę. Emilija kraustosi iš galvos dėl paprasčiausio bučinio. O Spenserė gviešiasi stverti viską, kas priklauso jos seseriai.
Kaip man sekasi. Šias mielas mažas melages pažįstu geriau, nei jos pačios save. Tačiau man labai sunku išlaikyti jų paslaptis. Geriau jau tegul jos daro tai, ką joms liepiu... priešingu atveju joms atsirūgs!
Kol kas - tai labiausiai patikusi dalis. Kūrinio pabaigoje autorė rašo, kad „tai - sunkiausia „Mažų mielių melagių“ serijos knyga, nes ją sudaro daugybė dalių, kurios turėjo atsidurti būtent joms skirtose vietose, kad visa struktūra veiktų“. Labai teisingas pasakymas. Man ši dalis taip pat pasirodė sudėtingiausia iš iki šiol buvusių. Be galo patiko, kaip supainiotas buvo siužetas, į kiek daug peripetijų suteikta galimybė gilintis.
Jau esu rašiusi, kad mano mėgstamiausia pora - Aria ir Ezra, todėl buvau nusivylusi, kad antrojoje dalyje šios poros santykiams beveik nebuvo skirta vietos. Galima įsivaizduoti mano džiaugsmą, kai pamačiau, jog šioje dalyje - priešingai, jų santykiai nagrinėjami gana plačiai. Ariai sutikus tapti kito mergina norėjosi gerai ją papurtyti. Tikrai gerai papurtyti. Galima įsivaizduoti ir dar didesnį mano džiaugsmą, kai pagaliau viskas susitvarkė. Ir galiausiai galima įsivaizduoti mano mintis, kai viskas baigėsi blogai. Netgi drįsčiau pasakyti, kad labai blogai. Geras dalykas tas, kad tikrai nebūčiau to nuspėjusi, jei anksčiau internete nebūčiau perskaičiusi, kad taip nutiks - tikrai netikėtas posūkis. Ir vis dėlto ironiška, kad būtent šis netikėtas posūkis (ir, jei jau atvirai, visas reikalas su Aria ir Ezra) man pasirodė neįtikinamiausias ir netgi juokingas. Turbūt čia turėčiau pasidžiaugti, kad seriale, pastatytame pagal čia knygų seriją, tokio įvykio nebuvo ir, tikiuosi, nebus.
Būtinai turiu pakomentuoti ir Arios mamos elgesį. Baisiajam „A“ informavus Elą, kad šios vyras ją apgaudinėjo su studente, o Aria tai žinojo, bet nepasakė, viskas keičiasi iš esmės. Ela Ariai pasako, kad nebenori jos matyti ir net neprieštarauja, kai dukra pasako, jog tada gali išsikraustyti. Kai ji taip ir padaro, Ela su ja nebendrauja, atrodo, jai visiškai nesvarbu, ar jos dukra dar gyva. Čia jau norėjosi papurtyti Elą. Na, kaip galima šitaip elgtis su savo vaiku?
Neįtikinama pasirodė ir teorija, kad Spencer po vieno nelemto įvykio kažkas atsitiko ir ji dabar ima ir nesąmoningai pamiršta visokius nemalonius dalykus. Iškeliama netgi mintis, kad tai ji nužudė Alison. Išvystyta gal čia ir įdomiai, netikėtai, bet nelabai realiai...
Didžiausia sąsaja su antrąja dalimi - herojų vaikiškumas. Cituojant mano senesnį atsiliepimą „poelgiai, kalbos maniera kartais sukurdavo įspūdį, kad jiems bent penkeriais metais mažiau.“ Noriu tikėti, kad ketvirtoje dalyje to nebebus...
Parašius atsiliepimą gali susidaryti įspūdis, kad daugiau įžvegiau blogų dalykų nei gerų. Tačiau šią seriją verta skaityti jau vien dėl meistriškai sunarplioto siužeto ir begalybės peripetijų, į kurias galima gilintis ir gilintis. Didelės vertės tikėtis neverta, bet laisvalaikiui, kai norisi lengvo detektyvo su meilių-seilių prieskoniu, pats tas.
Pažvelk ir suprasi - jeigu neieškosi, tai ir nesurasi. - Sofoklis
Puslapių skaičius: 268
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2012
Įvertinimas: 9/10
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2012
Įvertinimas: 9/10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą