2012 m. balandžio 21 d., šeštadienis

12.3. Laura Ingalls Wilder „Namelis girioje“

Anotacija:

Didžiulėje girioje, kur klaidžioja lokiai, vilkai ir stambios laukinės katės, o tarp medžių šmėžuoja elniai, stovi Loros trobelė. Tėtis, mama ir trys mergytės gyvena sutardami su aplinka, įsiklausydami į gamtą. Kiekviena diena – nepakartojama kaip peizažas už lango, su savais rūpesčiais, darbais ir džiaugsmais, sušildyta artimiausių meilės, išmintingų pasakojimų ir smagaus smuikelio griežimo.


Skaitydama šią, antrąją, dalį jaučiau tokią pat šilumą kaip skaitydama pirmąją. Toliau žavėjo be galo gražūs santykiai tarp tėvų ir vaikų. Kažkaip vis nejučia pagalvodavau apie šiuos laikus: didelė dalis vaikų visiškai negerbia savo tėvų, jaučia gėdą, kai šie apkabina ar pernelyg daug rūpinasi. Bet juk tai ir yra laimė: turėti artimus žmones, kuriais visada gali pasikliauti, kuriems rūpi, kurie visada palaiko.


Labai patiko istorija apie Kalėdų dovanas. Šypsena pati atsirado mano veide skaitant Loros reakciją gavus skudurinę lėlytę ir įsivaizduojant jos dideles akis pamačius tokią dovaną. Taip pat labai patiko skyrelis apie šokius. Skaičiau kaip panelės puošiasi, kaip smagiai leidžia laiką ir pati užsinorėjau į tokį renginį. Jei knyga sugeba taip paveikti, ji jau užsitarnauja mano pagarbą.

Pirmoje knygoje minusas buvo rašymo stilius: nepatiko per daug dažnai vartojami mažybiniai žodžiai, tarsi menkino kūrinį. Šioje dalyje to nebuvo, o jei ir buvo, tai rečiau ir mažiau pastebima. Tai mane tikrai džiugino ir skaityti buvo daug maloniau.

Patiko sukurti vaikų charakteriai. Kartais tiesiog stebino, kaip tokie nutrūktgalviai esant reikalui sugeba būti be galo suprantingi, elgtis ir netgi mąstyti kaip suaugę. Žinoma, vaikai yra vaikai, todėl be galo smagu buvo skaityti ir apie tuos momentus, kai, atrodo, mąstantis žmogus taip niekad nepasielgtų.

Nuoširdumas, rūpestingumas, meilė šioje knygoje tiesiog trykšta per kraštus. Turbūt nuostabiausia būtų tokias knygas skaityti žiemą, susirangius po šiltu pledu ir šalia pasistačius puodelį mėtų arbatos. O jei visa tai būtų rąstiniam namely su židiniu, galima pasijausti esant tobuloje idilėje.

Puslapių skaičius: 207
Leidykla: Obuolys
Leidimo vieta / metai: Kaunas / 2011

Įvertinimas: 10/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą