Su Naujaisiais Metais!

Lai Naujieji - 2013-tieji - metai neša tik laimę, džiaugsmą, pilnatvės jausmą bei sėkmę visose gyvenimo srityse.

2012m. perskaitytų knygų suvestinė

Paskutinę metų dieną tradiciškai skelbiu 2012-tųjų metų knygų suvestinę. Deja, perskaitytų knygų kiekyje ir sudėtingume atsispindi, jog šie metai buvo pakankamai sunkūs: abitūros egzaminai, jaudulys dėl stojimo į universitetą bei adaptacija naujoje vietoje padarė savo ir skaitymo malonumui vargiai liko laiko. Tačiau pasižadu, jog Naujaisiais - 2013-taisiais - metais stengsiuos grįžti prie senųjų skaitymo tempų, o gal netgi juos pagerinti. :)


Metų knyga: Paula McLain „Paryžiaus žmona“

Metų Top3:
Paula McLain „Paryžiaus žmona“
Vaida Lowell, Gerda Butkuvienė „Titaniko lietuviai“
Saulius Šaltenis „Riešutų duona“

Metų nuotaikingiausia knyga:
Laura Ingalls Wilder „Namelis girioje“

Metų šilčiausia knyga:
Laura Ingalls Wilder „Namelis girioje“

Metų klasikos knyga:
Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“


Statistika:
 Per metus perskaityta 13 knygų, iš jų lietuvių autorių - 3. Perskaitytos knygos sudarė 3756 puslapius.
 Per metus įsigyta 11 knygų, joms išleista 264.68 Lt.

12.13. Becca Fitzpatrick „Crescendo“

Anotacija:

Noros gyvenimas toli gražu netobulas. Mergina susidraugauja su savo angelu sargu Lopu (jis, jei nekreipsime dėmesio į pareigas, yra visai ne angeliškas), tačiau jų meilei nelemta sužydėti. Lopas ima nuo jos tolti, ir Nora negali suprasti, ar jis tai daro jos labui, ar dėl to, kad Lopo dėmesį patraukė didžiausia Noros priešė Marsė Milar. Maža to, Norai vaidenasi nužudytas tėvas, ir mergina pasiryžta išsiaiškinti tėvo mirties kaltininką.

Kuo labiau Nora gilinasi į šią mįslę, tuo dažniau jai kyla klausimas, ar tėvo žūtis nesusijusi su jos – nefilimės – krauju. Be to, Noros gyvybei nuolat gresia pavojus. Nesulaukusi pagalbos iš Lopo, Nora imasi veikti pati. Per daug pasitikėdama savo angelu sargu mergina dažnai rizikuoja. Tačiau ar Lopas vertas jos pasitikėjimo? O gal jo siela – tamsi paslaptis?

Kaip ir žadėjau atsiliepime apie pirmąją šios knygų serijos dalį (čia), perskaičiau ir antrąją dalį. Turiu pasakyti, kad ji man patiko mažiau už pirmąją: siužetas kažkodėl man atrodė nuobodesnis ir mažiau įtikinamas, atsirado naujų veikėjų, kurie nebuvo pilnai išpildyti. Galbūt tai bus padaryta dar kitoje dalyje, bet...


Džiugu skaitant šią dalį buvo tai, jog Nora pagaliau kažkiek pasikeitė: tapo ryžtingesnė, gal net įgijo daugiau išmintingumo (nors kai kurių jos poelgių nepavadinsi kitu žodžiu kaip tik „idiotiški“). Na, bet ji bent jau bando, nors ir nutruktgalviškai, kažką aiškintis... Keisčiausias man čia pasirodė naujasis veikėjas Skotas. Nervino jo charakteris: tai jis įniršęs, grasinantis susidoroti su Nora, jei šioji negrąžins jam priklausančio daikto, tai išsigandęs šunytis, nežinantis ko nori ir nesuprantantis, kas yra jo draugai ir kas priešai, tai pasiryžęs stoti krūtine, kad apgintų tą pačią Norą. Na, o kvailiausias ir neįtikinamiausias sukurtas veikėjas, be abejo, Riksonas. Nuo pat pradžių per daug jis Noros geriausios draugės Vi buvo giriamas, tad visai nenustebau, kai paaiškėjo, kad jis ir yra kūrinio blogietis. O štai pagrindinis veikėjas Lopas (vis dar nepriprantu prie šio vardo lietuviško vertinio) man patiko taip pat, kaip pirmoje dalyje: įvairiapusiškas, įdomus, gebantis spręsti veikėjas.

Knygoje krito į akis vietomis perspaustas dramatizmas, visai netinkantis toje situacijoje, ir siužeto vingiai, turėję kelti šiurpą, kartais sukeldavo juoką, o kai kurie dialogai ar atskiri veikėjų pasakymai skambėdavo kaip iš nevykusio detektyvinio žanro filmo. Tačiau šiaip siužetas ir šioje dalyje supintas pakankamai gerai, o pabaiga netgi kokybiškesnė: paliekama vietos skaitytojo vaizduotei ir suintriguojama. Pliusas autorei už tai.

Radusi progą, skaitysiu ir sekančią dalį ir tikiuosi ten rasti pirmosos ir antrosios samplaiką: intriguojantį siužetą, išbaigtus kurti veikėjų charakterius bei pabaigą, nepateiktą ant lėkštutės.

Puslapių skaičius: 357
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2011


Įvertinimas: 8/10

12.12. Veronica Roth „Divergentė“

Anotacija:

Čikagos visuomenė, kurioje gyvena Beatričė Prior, susiskirsčiusi į penkis luomus, išpažįstančius tam tikras vertybes: Teisuolių (vertinančių sąžiningumą), Nuolankiųjų (nesavanaudiškumą), Bebaimių (drąsą), Taikingųjų (draugiškumą), Eruditų (protą). Kasmet per Pasirinkimo ceremoniją šešiolikmečiai apsisprendžia, kuriam luomui tarnaus. Beatričei tenka rinktis – ar likti su savo šeima, ar paklusti širdies balsui. Šie troškimai nesuderinami. Todėl jos sprendimas nustebina visus, net ir ją pačią.

Į šią knygą žvilgčiojau vos jai pasirodžius: patraukiantis viršelis, pakankamai įdomus siužetas - turėtų būtų visai neblogas kūrinukas - todėl visai nestebėtina, kad pamatyta bibliotekoje, ji iškart buvo parsinešta namo. 


Turbūt labiausiai šioje knygoje patikęs dalykas - begalė sukurtų charakterių, iš kurių kiekvienas skirtingas, kiekvienas su savo pasaulėžiūra. Žinoma, nedrįsčiau teigti, kad visi jie buvo išpildyti. Čia pat reikia paminėti, kad radau ir banalių personažų, netgi kai kurie pagrindiniai man tokie pasirodė. Labiausiai patikusi veikėja - mergina, kurios lūpomis pasakojama visa ši istorija - Beatričė. Vieną akimirką ji gera, atvira, draugiška, o kitą jos ryžtas stebinantis, ji storžieviška ir atžagari. Būtent tokie veikėjai man arčiausiai širdies: nuolat besikeičiantys, daugiaprasmiai.

Kalbant apie siužetą, pati idėja man tikrai patiko, pasirodė įdomi ir netikėta. Ne kartą buvau nustebinta netikėto siužeto vingio, autorės nupieštų  vaizdų - atrodė, jog visa vyksta tiesiai prieš mano akis. Kita vertus, vietomis siužetas buvo nuspėjamas bei pernelyg saldus - toks, kuris labai suprastina knygą. 


Kitas šios trilogijos dalis, manau, skaitysiu, nes likau pakankamai sudominta, kokie gi bus tolesni įvykiai. Tačiau reikia pabrėžti, kad čia tik lengvutis kūrinukas, neturintis jokios didesnės vertės (nors man patiko draugystės tema, šiek tiek plėtota knygoje). Galbūt verta perskaityti laisvu metu, norint pailsėti, bet neskaičius niekas neprarasta.

Puslapių skaičius: 413
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2012

Įvertinimas: 9/10

12.11. Sara Shepard „Tiesiog neįtikėtina“

Anotacija:

Žavus keturių mielų mažų melagių gyvenimas virto tikru košmaru Emiliją išsiuntė į Ajovą gyventi su itin konservatyviais pusbroliais. Arijos vaikinas vos neatsidūrė už grotų – ir viskas per ją. Spenserė persigandusi – galbūt ji prisidėjusi prie Elės žūties. Bet Hanos likimas dar siaubingesnis – ji per plauką nuo mirties guli ligoninėje, nes per daug žinojo.

Visų pirma, noriu pabrėžti, kad be galo džiugu, jog autorė su kiekviena serijos dalimi vis labiau tobulėja. Tiesa, trečioji dalis siužeto profesionalumo atžvilgiu mane sužavėjo labiau nei šioji, tačiau knyga be galo įtraukė.

Kaip ir ankstesniąsias dalis, šią galiu drąsiai vadinti laisvalaikio skaitaliuku, kuriame tikrai neverta tikėtis kažkokios gilesnės prasmės. Kadangi patyriau, ką reiškia neskaitadieniai, tai šis kūrinukas pakankamai gerai tiko sugrįžimui prie knygų. Kaip jau minėjau, knyga įtraukė ir nepaleido iki paskutinio puslapio, o pabaiga buvo pakankamai netikėta - jei nebūčiau apie ją turėjusi jokios informacijos iš anksčiau turbūt būčiau žioptelėjusi.

Šioje dalyje turbūt daugiausiai dėmesio skirta Emilei - mano nemėgstamiausiai veikėjai. Vis dėlto, jos siužeto linija buvo ganėtinai gerai supinta ir šįkart netgi skyrius apie šią merginą skaičiau susidomėjusi. Kalbant apie mano mėgstamiausią porą - Arią ir Ezrą - į ją dėmesys beveik nekoncentruojamas, tad būčiau nusivylusi, jei internete jau anksčiau nebūčiau pasiskaičiusi, kad taip bus. Tiesa, knygoje sukurtas Ezros charakteris - visiškai kitoks nei mano mėgstamame seriale, tad tam tikra prasme galbūt ne toks jau ir didelis nuostolis, kad ši meilės linija šioje knygoje užbaigiama.

Nors jau pirmame atsiliepimo sakinyje paminėjau, jog autorė su kiekviena šios knygų serijos dalimi tobulėja, vis dėlto aptikau ganėtinai nemažai primityvaus rašymo pavyzdžių, daugiausiai - veikėjų kalboje. Taip pat neįtikino ir jau ankstesnėje knygose atskleista teorija apie tai, jog Spencer užblokavo nemalonius savo gyvenimo įvykius ir dabar jų visiškai neprisimena. Tiesa, džiugu, jog buvo logiškai išsisukta iš prielaidos, kad būtent Spencer yra Alison žudikė. Tiesa, išsisukta taip pat remiantis „blokavimo teorija“...

Apibendrindama galiu pasakyti, jog šios knygos paskirtis ir maniera išlieka tokios pat: lengvas romaniukas su pakankamai ryškiu detektyvo skoniu vakarui, kai tenorima atsipalaiduoti.

Puslapių skaičius: 287
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2012

Įvertinimas: 9/10

Nauja

Anotacija:

MUMINUKO MAMOS RECEPTŲ knygoje surinkti viso trolių Mumių slėnio mėgstamiausi patiekalai, pavyzdžiui, Snusmumriko žirnienė, alkano Mumio bulvių apkepas ir Tolimosios salos avižinis skanėstas. Knygoje rasite beveik pusantro šimto receptų: salotų, sriubų, pusryčių patiekalų, desertų, ant laužo keptų gardumynų, iškylos sumuštinių, sūrių ir saldžių kepinių, koncervų, karštų mėsos, žuvies ir daržovių patiekalų. Nepamiršome ir gėrimų. Čia rasite ir lengvų, paprastų ir šiek tiek daugiau darbo reikalaujančių receptų, kurie pravers ketinantiems iškelti kad ir tikrą trolių Mumių slėnio puotą!
Nepakartojamą skonį receptams suteikia nespalvotos iliustracijos ir citatos iš puikiųjų Tuvės Janson knygų apie trolius Mumius.

Kaina: 20.00

Anotacija:

Žavus keturių mielų mažų melagių gyvenimas virto tikru košmaru. Emiliją išsiuntė į Ajovą gyventi su itin konservatyviais pusbroliais. Arijos vaikinas vos neatsidūrė už grotų – ir viskas per ją. Spenserė persigandusi – galbūt ji prisidėjusi prie Elės žūties. Bet Hanos likimas dar siaubingesnis – ji per plauką nuo mirties guli ligoninėje, nes per daug žinojo.






Kaina: 22.00

Anotacija:

Romanas apie burtus ir meilę, pakerėjęs pasaulio skaitytojus įspūdingu fantazijos polėkiu.

1886 metais pasaulinės šlovės sulaukia paslaptingas klajojantis cirkas. Jis atidarytas tik naktį, jo palapinės ir visi daiktai tik juodi arba balti. Le Cirque des Rêves, „Svajonių cirkas“, žavi visus žiūrovus, klaidžiojančius jo apskritais takais ir besišildančius prie laužo kieme. „Svajonių cirkas“ nėra įprastas, nors čia netrūksta akrobatų, žvėrių dresuotojų ir būrėjų. Vienose palapinėse – debesys, kitose – ledas. Kartais atrodo, kad cirkas pakerėjo gerbėjus, vadinančius save rêveurs – svajotojai. Pasakojimo centre – painūs dviejų jaunų iliuzionistų, mago dukters Selijos ir burtininko mokinio Marko, santykiai. Įtartiniems mokytojams įsakius, juodu tampa varžovais žaidimo, kuriam ribas nustatys tik jų vaizduotė ir meilė...


Kaina: 27.29