11.8. Vincas Krėvė „Skirgaila"

Anotacija:


Vinco Krėvės „Skirgaila. Keturių dalių istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo" - trečioji knyga „Baltų lankų" „Skaitinių” serijoje.

V. Krėvės istorinė drama „Skirgaila" pirmiausia buvo sukurta rusų kalba ir pasirodė Vilniuje 1922 metais. 1924-aisiais autorius ją sulietuvino, daug ką gerokai pakeitė bei papildė. Šis dramos variantas buvo išspausdintas Krėvės „Raštų" 6 tome, 1925 metais.
Dar vienas, paties autoriaus kiek pataisytas, „Skirgailos" variantas buvo išspausdintas 1938 metais Kaune. Be kita ko, šiame variante vietoj veikėjo vyskupo Zbignievo iš Olesnicų atsirado Henrikas Mazovietis, Plocko vyskupijos nominatas. 

Jei ne privalomų knygų sąrašas, abejoju, ar ši knyga būtų patekusi man į rankas.Ir, deja, negaliu pasakyti, kad man ši knyga patiko ar paliko didelį įspūdį.

Vienas didžiausių šio kūrinio pliusų - istorinis kontekstas.Buvo gana įdomu skaityti apie Lietuvos krikštą, jos santykius su Lenkija.Pagrindinė šio kūrinio tema - Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasinę sanklodą su naujomis idėjomis, išsaugoti tautos kultūrinę tapatybę ir garbingai įsijungti į Europos valstybių gyvenimą.Skirgaila nori žmonėms gero, tačiau nežino, kaip tą gerą suteikti ir sukelia kančias sau ir aplinkiniams.

Kūrinyje yra iškeliama idėja, kad žmoniškumas turi būti žmonių širdyse, tačiau sena yra nebetinkama ir norint eiti į priekį reikia siekti to, kas nauja.

Kūrinyje svarstomos žmogiškumo, tautos lenkėjimo, gero valdovo problemos.

Knygoje vaizduojami tragiški prieštaravimai tarp veikėjų.Jie baigiasi pagrindinio veikėjo pralaimėjimu, kuris pralaimi ir kaip valdovas, ir kaip žmogus.Skirgaila pralaimi, bet galbūt jis buvo reikalingas būtent toks, koks buvo: negailestingas ir žiaurus, nes tik tokia asmenybė galėjo išlaikyti stiprią LDK.Kūrinyje susiduria stiprios asmenybės - Skirgaila, Keleris, Duonutė - , skirtingos idėjos - pagonybė ir krikščionybė. Deja, jų susidūrimai tragiški.

Man nepatiko kūrinio veikėjai, nepriimtinas jų mąstymas ir elgesys.Tiesa, kaip minėjau, jie stiprios, savitos asmenybės, tačiau vis dėlto man jie pasirodė veidmainiški, pernelyg bailūs arba pernelyg drąsiai demonstruojantys savo jėgą.

Manau, jog kūrinį verta perskaityti, kadangi jis teikia istorinių žinių.Taip pat radau ir kelias gražias mintis apie meilę, visiškai pakeičiančią žmogų.Vis dėlto, šis kūrinys manęs neįtraukė ir nepaliko beveik jokio didesnio įspūdžio.Kūrinio pabaiga netgi priminė fantastiką ir, nors toks netikėtas posūkis tam tikra prasme suteikė dinamiškumo, man nepasirodė įtikinamama ir tinkama.

Širdis, kuri myli, šviesos ir saulės trokšta <...>.Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė, kur erdvė, - į laisvę ji veržiasi.

Puslapių skaičius: 145

Leidykla: Baltos lankos

Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2006

Įvertinimas: 7/10

Kažkas naujo...

Anotacija:


Šis Gustave`o Flauberto romanas laikomas literatūros šedevru.

Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija.

Siužetas paprastas, netgi archetipiškas, tačiau tikroji romano vertė – įžvalgios, taiklios detalės ir amžina aklos meilės tema. Joks kitas rašytojas, galbūt tik Levas Tolstojus, šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari” yra ne vien neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. 2007 m. atlikta šiuolaikinių rašytojų apklausa parodė, kad Emos Bovari istorija konkuruoja tik su „Ana Karenina”.

Kaina: 8.40

Anotacija:

Tai patraukli, romantiška nuotykių ir meilės kupina istorija, pasižyminti meistriškai supinta detektyvine intriga. Veiksmas vyksta "Jamaikos" smuklėje, nesvetingoje net dienos metą, o naktį atveriančioje duris piktadariams ir plėšikams.
Vieną dieną į smuklę atvyksta jauna mergina Meri Jelan, ieškanti prieglobsčio tetos namuose. Netrukus "Jamaikoje" pradeda dėtis sukrečiantys dalykai. Veiksmas kaitaliojasi žaibiškai, o atomazga visiškai netikėta ... 

Kaina: 8.40

11.7. Emily Bronte „Vėtrų kalnas"

Anotacija:

Tai pasakojimas apie meilę, stipresnę už mirtį, beveik metafizines aistras, kuriose stipriai susipina prigimtis ir aplinkybės, rojus ir pragaras, į kurių sūkurį atšiaurokame Anglijos provincijos krašte įtraukiamos kelios giminės kartos.  
Iki tol ramų Ernšo šeimos gyvenimą Vėtrų kalne išjudina vieną naktį šeimininko parsineštas vaikas - juodbruvas, apiplyšęs, niekam nežinomos kilmės.   
Hitklifas auga mylimas senojo Ernšo ir beveik neišskiriamas su įsesere, tokio pat karšto būdo Ketrina. Jo nekenčia tik įbrolis Hindlis. Vieną dieną Hitklifas  namuose tampa tik tarnu, niekinamu ir žeminamu. Ketrina išsirenka sau būsimą vyrą - ramų, gražų ir turtingą Lintoną. Įskaudintas Hitklifas mįslingai dingsta. Tačiau po kiek laiko sugrįžta ir peržengia naujųjų Ketrinos namų slenkstį... Jis pasiryžęs sugriauti visą pasaulį aplink savąją Ketę.


Seniai norėjau perskaityti šią knygą.Galbūt dėl to, kad tai klasika, galbūt dėl to, kad didelį įspūdį paliko Šarlotės Brontės kūrinys "Džeinė Eir", galbūt dėl to, kad apie šią knygą buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų.Na, šiaip ar taip, kai visai netyčia aptikau "Vėtrų kalną" bibliotekoje, nedvejodama pasiėmiau, tikėdamasi gero laiko ją skaitant.

Gero laiko aš, vis dėlto, neturėjau...Tai buvo nuostabus laikas.Sukrimtau šią knygą per du - tris vakarus.Vis dėlto, negaliu tvirtinti, kad knyga skaitoma labai lengvai, nors gali susidaryti toks įspūdis dėl to, kad kūrinys yra labai įdomus ir įtraukiantis.

Kūrinyje gausu veikėju, iš kurių kiekvienas yra kitoks, savitas, turintis tik jam vienam būdingų bruožų.Vis dėlto, visi veikėjai - be galo jausmingi, turtingo dvasinio pasaulio, deja, ne visada gero.Pagrindiniai knygos veikėjai - Ketrina, išpaikinta mergiotė, kuriai užtenka tik pamoti pirštu ir visos jos užgaidos išpildomos, ir Hitklifas, našlaitis čigoniukas, kurį Ketrinos tėvas parsiveža namo po kelionės ir rūpinasi iki savo mirties. Nors kiti namiškiai nejaučia palankumo svetimam berniukui, jis ir Ketrina tampa neišskiriami dėl savo panašaus būdo ir interesų.

Kai vaikai užauga šalia vaikiškos, neįpareigojančios draugystės prisideda dar vienas jausmas - meilė.Vis dėlto, kai Ketrina į vyrus pasirenka visišką priešingybę Hitklifui, o tu pačiu ir sau - jautrų, dailų, sentimentalų ir, svarbiausia, turtingą vaikiną Edgarą Lintoną, vargšas našlaitis Hitklifas tampa suaugusiu vyru, dėl meilės pasiryžusiu sunaikinti visą pasaulį, visus jame esančius, netgi patį save.Hitklifo meilė tampa kerštu, jis be gailesčio naikina viską, kas Ketrinai brangu. Jos pačios jis neskriaudžia, bet to ir nereikia- Ketrina pati sau keršija.

Ketrinos duktė Ketė iš dalies ištaiso motinos klaidą savo gyvenimu.Ji daugiau jausmo, nei proto žmogus, priešingai nei buvo vyresnioji Ketrina.Sutikusi žmogų, artimą jai, pasiduoda aistringai meilei ir nusprendžia kurti gyvenimą su mylimuoju, kuris, sutikęs meilę, netgi bando keisti savo užguitą prigimtį.

"Vėtrų kalnas" - ne tik meilės istorija. Romane nagrinėjamos žmogaus prigimties, egoizmo, liguistos, savanaudiškos meilės problemos.Kūrinio nuotaika - niūri, tačiau būtent nemeilės ir pasmerktumo atmosfera, kurią kuria ir veiksmo vieta - niūrios, nesvetingos Anglijos dykvietės, ir iškelia "Vėtrų kalną" virš eilinės dramos.

Emilė Brontė sukūrė vieną ryškiausių ir stipriausių charakterių literatūroje - Hitklifą.Aš negaliu pateisinti jo poelgių.Joks žmogus, net ir labai įskaudintas, neturi teisės naikinti kitų gyvenimų, tuo labiau, neturinčių jokios kaltės. Nors vargu, ar galima būtų išskirti, kas šiame romane kaltas, o kas ne - beveik visi padarė kažką nederamo, ką galima buvo daryti kitaip.

Romanas "Vėtrų kalnas" - puikus kūrinys, nagrinėjantis ir šiais laikais aktualias temas ir problemas (manau, šią knygą vertėtų įtraukti į privalomų knygų sąrašą mokyklose). Drąsiai galiu rekomenduoti šį kurinį visiems, dar neskaičiusiems, o jau perskaičiusiems galbūt vertėtų tai padaryti dar kartą.Aš tikrai skaitysiu.

Ir jeigu tu viliesi, kad aš nesuprantu, tu kvaila; jei manai, kad mane galima paguosti meiliais žodžiais, tu – idiotė; o jeigu įsivaizduoji, kad aš kentėsiu nekeršydamas, tai labai greitai įsitikinsi, jog yra priešingai. 

Hitklifas

Jeigu visa kita žūtų, o jis išliktų, aš tebegyvenčiau, jeigu visa kita išliktų, o jis būtų sunaikintas, pasaulis man pasidarytų be galo svetimas: neatrodytų, kad aš jo dalelė.

Ketrina

 

Puslapių skaičius: 228
Leidykla: Rosma
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 1994

Įvertinimas: 10/10

Ekranizacija

Režisierius: Peter Kosminsky

Prodiuseriai: Simon Bosanquet, Mary Selway, Chris Thompson

Scenaristai: Anne Devlin (pagal Emily Bronte romaną)

Metai:1992

Šalis:Didžioji Britanija

Vaidina: Juliette Binoche (Ketrina Ernšo / Linton),  Ralph Fiennes (Hitklifas), Jeremy Northam (Hindlis Ernšo), Simon Shepherd (Edgaras Lintonas), Jason Riddington (Hertonas Ernšo)

Pristatomasis filmukas:

 Įvertinimas: 10/10