Tai pasakojimas apie meilę, stipresnę už mirtį, beveik metafizines aistras, kuriose stipriai susipina prigimtis ir aplinkybės, rojus ir pragaras, į kurių sūkurį atšiaurokame Anglijos provincijos krašte įtraukiamos kelios giminės kartos.
Iki tol ramų Ernšo šeimos gyvenimą Vėtrų kalne išjudina vieną naktį šeimininko parsineštas vaikas - juodbruvas, apiplyšęs, niekam nežinomos kilmės.
Hitklifas auga mylimas senojo Ernšo ir beveik neišskiriamas su įsesere, tokio pat karšto būdo Ketrina. Jo nekenčia tik įbrolis Hindlis. Vieną dieną Hitklifas namuose tampa tik tarnu, niekinamu ir žeminamu. Ketrina išsirenka sau būsimą vyrą - ramų, gražų ir turtingą Lintoną. Įskaudintas Hitklifas mįslingai dingsta. Tačiau po kiek laiko sugrįžta ir peržengia naujųjų Ketrinos namų slenkstį... Jis pasiryžęs sugriauti visą pasaulį aplink savąją Ketę.
Seniai norėjau perskaityti šią knygą.Galbūt dėl to, kad tai klasika, galbūt dėl to, kad didelį įspūdį paliko Šarlotės Brontės kūrinys "Džeinė Eir", galbūt dėl to, kad apie šią knygą buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų.Na, šiaip ar taip, kai visai netyčia aptikau "Vėtrų kalną" bibliotekoje, nedvejodama pasiėmiau, tikėdamasi gero laiko ją skaitant.
Gero laiko aš, vis dėlto, neturėjau...Tai buvo nuostabus laikas.Sukrimtau šią knygą per du - tris vakarus.Vis dėlto, negaliu tvirtinti, kad knyga skaitoma labai lengvai, nors gali susidaryti toks įspūdis dėl to, kad kūrinys yra labai įdomus ir įtraukiantis.
Kūrinyje gausu veikėju, iš kurių kiekvienas yra kitoks, savitas, turintis tik jam vienam būdingų bruožų.Vis dėlto, visi veikėjai - be galo jausmingi, turtingo dvasinio pasaulio, deja, ne visada gero.Pagrindiniai knygos veikėjai - Ketrina, išpaikinta mergiotė, kuriai užtenka tik pamoti pirštu ir visos jos užgaidos išpildomos, ir Hitklifas, našlaitis čigoniukas, kurį Ketrinos tėvas parsiveža namo po kelionės ir rūpinasi iki savo mirties. Nors kiti namiškiai nejaučia palankumo svetimam berniukui, jis ir Ketrina tampa neišskiriami dėl savo panašaus būdo ir interesų.
Kai vaikai užauga šalia vaikiškos, neįpareigojančios draugystės prisideda dar vienas jausmas - meilė.Vis dėlto, kai Ketrina į vyrus pasirenka visišką priešingybę Hitklifui, o tu pačiu ir sau - jautrų, dailų, sentimentalų ir, svarbiausia, turtingą vaikiną Edgarą Lintoną, vargšas našlaitis Hitklifas tampa suaugusiu vyru, dėl meilės pasiryžusiu sunaikinti visą pasaulį, visus jame esančius, netgi patį save.Hitklifo meilė tampa kerštu, jis be gailesčio naikina viską, kas Ketrinai brangu. Jos pačios jis neskriaudžia, bet to ir nereikia- Ketrina pati sau keršija.
Ketrinos duktė Ketė iš dalies ištaiso motinos klaidą savo gyvenimu.Ji daugiau jausmo, nei proto žmogus, priešingai nei buvo vyresnioji Ketrina.Sutikusi žmogų, artimą jai, pasiduoda aistringai meilei ir nusprendžia kurti gyvenimą su mylimuoju, kuris, sutikęs meilę, netgi bando keisti savo užguitą prigimtį.
"Vėtrų kalnas" - ne tik meilės istorija. Romane nagrinėjamos žmogaus prigimties, egoizmo, liguistos, savanaudiškos meilės problemos.Kūrinio nuotaika - niūri, tačiau būtent nemeilės ir pasmerktumo atmosfera, kurią kuria ir veiksmo vieta - niūrios, nesvetingos Anglijos dykvietės, ir iškelia "Vėtrų kalną" virš eilinės dramos.
Emilė Brontė sukūrė vieną ryškiausių ir stipriausių charakterių literatūroje - Hitklifą.Aš negaliu pateisinti jo poelgių.Joks žmogus, net ir labai įskaudintas, neturi teisės naikinti kitų gyvenimų, tuo labiau, neturinčių jokios kaltės. Nors vargu, ar galima būtų išskirti, kas šiame romane kaltas, o kas ne - beveik visi padarė kažką nederamo, ką galima buvo daryti kitaip.
Romanas "Vėtrų kalnas" - puikus kūrinys, nagrinėjantis ir šiais laikais aktualias temas ir problemas (manau, šią knygą vertėtų įtraukti į privalomų knygų sąrašą mokyklose). Drąsiai galiu rekomenduoti šį kurinį visiems, dar neskaičiusiems, o jau perskaičiusiems galbūt vertėtų tai padaryti dar kartą.Aš tikrai skaitysiu.
Ir jeigu tu viliesi, kad aš nesuprantu, tu kvaila; jei manai, kad mane galima paguosti meiliais žodžiais, tu – idiotė; o jeigu įsivaizduoji, kad aš kentėsiu nekeršydamas, tai labai greitai įsitikinsi, jog yra priešingai.
Hitklifas
Jeigu visa kita žūtų, o jis išliktų, aš tebegyvenčiau, jeigu visa kita išliktų, o jis būtų sunaikintas, pasaulis man pasidarytų be galo svetimas: neatrodytų, kad aš jo dalelė.
Ketrina
Leidykla: Rosma
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 1994
Įvertinimas: 10/10
Ekranizacija
Režisierius: Peter Kosminsky
Prodiuseriai: Simon Bosanquet, Mary Selway, Chris Thompson
Scenaristai: Anne Devlin (pagal Emily Bronte romaną)
Metai:1992
Šalis:Didžioji Britanija
Vaidina: Juliette Binoche (Ketrina Ernšo / Linton), Ralph Fiennes (Hitklifas), Jeremy Northam (Hindlis Ernšo), Simon Shepherd (Edgaras Lintonas), Jason Riddington (Hertonas Ernšo)
Pristatomasis filmukas:
Įvertinimas: 10/10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą