Žavus keturių mielų mažų melagių gyvenimas virto tikru košmaru Emiliją išsiuntė į Ajovą gyventi su itin konservatyviais pusbroliais. Arijos vaikinas vos neatsidūrė už grotų – ir viskas per ją. Spenserė persigandusi – galbūt ji prisidėjusi prie Elės žūties. Bet Hanos likimas dar siaubingesnis – ji per plauką nuo mirties guli ligoninėje, nes per daug žinojo.
Visų pirma, noriu pabrėžti, kad be galo džiugu, jog autorė su kiekviena serijos dalimi vis labiau tobulėja. Tiesa, trečioji dalis siužeto profesionalumo atžvilgiu mane sužavėjo labiau nei šioji, tačiau knyga be galo įtraukė.
Kaip ir ankstesniąsias dalis, šią galiu drąsiai vadinti laisvalaikio skaitaliuku, kuriame tikrai neverta tikėtis kažkokios gilesnės prasmės. Kadangi patyriau, ką reiškia neskaitadieniai, tai šis kūrinukas pakankamai gerai tiko sugrįžimui prie knygų. Kaip jau minėjau, knyga įtraukė ir nepaleido iki paskutinio puslapio, o pabaiga buvo pakankamai netikėta - jei nebūčiau apie ją turėjusi jokios informacijos iš anksčiau turbūt būčiau žioptelėjusi.
Šioje dalyje turbūt daugiausiai dėmesio skirta Emilei - mano nemėgstamiausiai veikėjai. Vis dėlto, jos siužeto linija buvo ganėtinai gerai supinta ir šįkart netgi skyrius apie šią merginą skaičiau susidomėjusi. Kalbant apie mano mėgstamiausią porą - Arią ir Ezrą - į ją dėmesys beveik nekoncentruojamas, tad būčiau nusivylusi, jei internete jau anksčiau nebūčiau pasiskaičiusi, kad taip bus. Tiesa, knygoje sukurtas Ezros charakteris - visiškai kitoks nei mano mėgstamame seriale, tad tam tikra prasme galbūt ne toks jau ir didelis nuostolis, kad ši meilės linija šioje knygoje užbaigiama.
Nors jau pirmame atsiliepimo sakinyje paminėjau, jog autorė su kiekviena šios knygų serijos dalimi tobulėja, vis dėlto aptikau ganėtinai nemažai primityvaus rašymo pavyzdžių, daugiausiai - veikėjų kalboje. Taip pat neįtikino ir jau ankstesnėje knygose atskleista teorija apie tai, jog Spencer užblokavo nemalonius savo gyvenimo įvykius ir dabar jų visiškai neprisimena. Tiesa, džiugu, jog buvo logiškai išsisukta iš prielaidos, kad būtent Spencer yra Alison žudikė. Tiesa, išsisukta taip pat remiantis „blokavimo teorija“...
Apibendrindama galiu pasakyti, jog šios knygos paskirtis ir maniera išlieka tokios pat: lengvas romaniukas su pakankamai ryškiu detektyvo skoniu vakarui, kai tenorima atsipalaiduoti.
Puslapių skaičius: 287
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2012
Įvertinimas: 9/10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą