Piteris Meilas ir jo žmona padarė tai, apie ką daugelis iš mūsų gal tik mąsto. Jie įgyvendino savo ilgametę svajonę apsigyventi užsienyje: nepaisydami sunkumų nusipirko nuostabų 200 metų senumo namą Luberono vietovėje ir pradėjo naują gyvenimą. Per metus, kurie prasidėjo nepaprastai ilgais pietumis ir tęsėsi su daugybe gastronominių malonumų, jie išgyveno netikėtų ir dažnai labai triukšmingų kaimiško gyvenimo kuriozų. Mokydamiesi vietinės tarmės ir ištvėrę nerangius statybininkus, atrado boules (rutulius) ir ožkų lenktynių subtilumus. Visi žemiški gyvenimo Provanse malonumai yra pavaizduoti šiame kerinčiame paveiksle.
Buvau apie šią knygą girdėjusi daug gerų atsiliepimų, tad pamačiusi ją bibliotekoje pasiėmiau. Ir nenusivyliau.
Knyga parašyta lengvu stiliumu, sakyčiau, netgi primena straipsniukus savaitiniame žurnale. Skaitoma labai lengvai, mąstymo nereikalauja, tad norint atsipalaiduoti labai tiko. Žinoma, knygai įdomumo pridėjo ir tradicinės virtuvės, gero vyno aprašymai. Pasakotojas vedžioja skaitytoją po Provanso užeigas, kavines, restoranus (tik iš pažiūros jie atrodo paprasti, su vienu šeimininku, kuris dar ir padavėju dirba, tačiau maistas - stulbinantis), kviečia kartu degustuoti vyną, išlaikytą ar dar visai jauną, nuo kurio galva gali apsisukti greičiau nei nuo jau palaikyto. Viskas aprašoma linksmu, šmaikščiu stiliumi - nuo degustacijų iki statybininkų, remontavusių namą. Nevengiama ir nepiktai pašiepti - nei savęs, nei žmonos, nei aplinkinių.
Charateriai, tiesa, atskleisti ne pilnai. Skaitytojas sužino, kad štai pasakotojas ir jo žmona mėgsta skaniai pavalgyti ir turi humoro jausmą. O kas dar? Norėjosi daugiau detalių apie juos, kadangi aplinkiniai buvo apipasakoti gana plačiai - nuo charakterio iki aprangos detalių ir augintinių.
„Metai Provanse“ - tikrai ne literatūrinis šedevras. Greičiau tiktų į kelioninių gidų kategoriją, kadangi minimos konkrečios vietos, vertos aplankymo. Žinoma, daugiausiai tai - maitinimo įstaigos. Tačiau buvo tikrai įdomu skaityti apie vynuogynų derliaus nuėmimą, įdomių patiekalų gamybą, labai įdomiai pristatytas ir alyvuogių aliejus (pasakotojas jautėsi tarsi „valgydamas saulės šviesą“). Tiesa, buvo ir tokių skyrių, kuriuose buvo aprašomi galbūt mažiau mane dominantys dalykai, tad juos norėjosi greičiau praversti. Vis dėlto, knyga man patiko. Tikrai ją rekomenduočiau. Nesvarbu, ar bus skaitoma namuose, susirangius minkštasuolyje, ar imama į kelionę, kaip skaitalas atostogoms - patiks visiems, kurie išsiilgę sveiko humoro ir pozityvumo. O aš į savo norimų nukeliauti vietų sąrašą įrašau ir Provansą.
Puslapių skaičius: 271
Leidykla: Alma Littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2008
Įvertinimas: 9/10
Ekranizacija
Scenaristai: Marc Klein (pagal Peter Mayle romaną)
Prodiuseris: Ridley Scott
Metai: 2006
Šalis: JAV
Vaidina: Russell Crowe (Max Skinner), Albert Finney (Uncle Henry), Marion Cotillard (Fanny Chenal), Abbie Cornish (Christie Roberts)
Pristatomasis filmukas:
Įvertinimas: 10/10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą