2011 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

11.20. Jack Kerouac „Kelyje“

Anotacija:

Jackas Kerouacas (1922-1969) dažnai vadinamas Amerikos bitnikų kartos Homeru, o jo romanas Kelyje – tos kartos odisėja. Tai buvo kultinė bitnikų ir hipių knyga, padariusi milžinišką poveikį ir literatūrai, ir gyvenimo būdui abiejose Atlanto pusėse. Ji propagavo laisvo, niekuo nesuvaržyto, neprisirišusio prie vietos ir daiktų, „tranzuojančio“, žmogaus idėją.
Knygos herojai visą laiką kelyje. Jie dumia iš Niujorko į San Franciską, iš Meksikos į Naująjį Orleaną, jie šėlsta, klausosi džiazo, mylisi, filosofuoja, ieško atsipalaidavimo, naujų pojūčių ir tiesos. Didžiausias jų troškimas – nebūti daiktų vergais ir patirti tikrą gyvenimo džiaugsmą.


Prieš imdama šią knygą, buvau apie ją daug girdėjusi. Ne kartą pavartydavau ją knygyne ar bibliotekoje, tačiau padėdavau atgal - kažkas vis sulaikydavo. Ir kartą, vis dėlto, neatsispyriau.

Tai knyga apie nuolatinį keliavimą - turbūt taip būtų galima vienu sakiniu apibūdinti šį kūrinį. Pagrindiniai jo veikėjai - Selas Peredaisas, potencialus rašytojas su universiteto diplomu, ir Dinas Moriartis, pašėlęs kalėjimo vaikėzas - visiškai skirtingos asmenybės. Ir vis dėlto kartu keliaudami jie atranda daug bendro ir ima vadintis broliais. Nei vienas iš jų nėra materialistas, pinigais jie susirūpina tik tada, kai nebėra už ką keliauti. Maistas? Jiems tikrai ne problema be jo išgyventi ir kelias dienas. Svarbiausia - pasiekti užsibrėžtą tikslą. O tikslas, žinoma, visada tas pats - kuo daugiau apkeliauti, pamatyti, pajausti.

Knyga suskirstyta į penkias dalis. Kiekvienoje iš jų aprašoma vis nauja kelionė. Kas vyko tarp tų kelionių paminima vos keliais žodžiais - juk ne tai svarbiausia šiame kūrinyje. Knygoje miestai ir miesteliai nuolatos keičia vienas kitą. Nei viename iš jų veikėjai neužsisėdi - juos greitai ima traukti naujos, dar nematytos vietos, jie nebenusėdi vietoje. Kelias tampa jų nuolatiniais namais. „Balta linija autostrados viduryje išsivyniodama kibo prie kairės priekinės padangos, tarsi augte suaugdama su mūsų lemtim“ - taip patys herojai apibūdina savo gyvenimą.

Kerouac'ui pavyko sukurti labai stiprius veikėjų charakterius. Kiekvienas iš jų atskleidžiamas išsamiai, detaliai. Tarp pašėlusių, laisvų asmenybių retkarčiais įterpiami ir visiškai kitokie charakteriai - policininkai, Selo teta, Steno, Dino ir Selo draugo, senelis. Tai - priešingi pagrindiniams herojams veikėjai, gyvenantys ramiai, vienoje vietoje, pagal įstatymus. Nors istorija pasakojama Selo lūpomis, įdomiausias veikėjas man pasirodė Dinas. Jis be galo nepastovus, jo tikroji vertybė - keliavimas, pažinimas. Žavėjo jo sugebėjimas džiaugtis kiekviena smulkmena. Ir vis dėlto pasigedau jo džiaugsmo, rūpesčio, atsakomybės savų vaikų atžvilgiu. Netgi jiems gimus, jis negali ilgėliau pabūti namie - gyvenimo ant ratų ilgesys jam neįveikiamas.

Knygoje žavėjo rašytojo talentas nuostabiai piešti. Piešti žodžiais. Piešti kelią, žmones, gamtos vaizdinius, netgi jausmus ir mintis. Kalba be galo turtinga, kūrinys išjaustas iki paskutinės smulkmenos.   Gaila, kad tokiai meniškai knygai suteiktas tik „Savaitgalio knygos“ statusas.

„Kelyje“ neretai pavadinama anų laikų hipių ir bitnikų (nuo žodžio „beat“ (angl. sudaužyti) - šią kartą daužė ekonominė depresija, o vėliau ir Antras pasaulinis karas, sukurę iliuziją, kad žmogus turi gyventi šia diena. Bitnikai maištavo prieš sėslų gyvenimą ir šį maištą geriausiai išreiškė nuolatinis lėkimas keliu, neturint tikslių iliuzijų) biblija. Atsižvelgiant į jų gyvenimo būdą, toks pavadinimas labai taiklus. Knygoje žavėjo laisvės pojūtis, neįtikėtinai nuostabiai atskleistas nuotykių troškimas.

Nors kūrinys gana monotoniškas ir jame neįvyksta nieko tokio, kas kardinaliai pakeistų veikėjų gyvenimą, tai labai stipri knyga. Ir labai paveikianti: perskaičius užeina nenumaldomas noras paskubomis susimesti į kuprinę keletą drabužių ir lėkti į kelią. Į nežinomybę...


 Vis tiek kas nors išeis. Priekyje visada kas nors yra - juk niekas nesibaigia.

Dar laukė ilgas kelias. Bet koks skirtumas, juk kelias - tai gyvenimas.

Puslapių skaičius: 351
Leidykla: Baltos lankos
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2007

Įvertinimas: 9/10  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą