Anotacija:
Loros tėtis nutaria parduoti savo rąstinį namelį girioje, kur žmonių daugiau nei laukinių gyvūnų, ir iškeliauti į indėnų kraštą. Susėdusi į furgoną Ingalsų šeima išlinguoja iš Viskonsino į Kanzasą, kur po ilgos kelionės ir nuotykių tėtis surenčia namelį lygumose. Kartais gyventi indėnų žemėse sunku, netgi pavojinga, bet Lora ir jos mylimiausieji visada turi ką veikti ir džiaugiasi būsimu nuostabiu gyvenimu bekraštėse prerijose.
„Namelio“ knygų serija („Namelis prerijose“ – antroji jų) paremta Lauros Ingalls Wilder (1867–1957) vaikystės prisiminimais. Juos užrašyti padėjo ir knygas redagavo Wilder duktė Rose Wilder Lane, todėl tai galima pavadinti labai sėkmingo mamos ir dukros bendradarbiavimo vaisiumi. Knygos apie Loros šeimos gyvenimą buvo be pertraukos leidžiamos ir vis labiau populiarėjo nuo pat pirmosios publikacijos prieš 75 metus. Jos yra laikomos Amerikos literatūros klasika. „Namelis prerijose“ ir šiandien yra viena skaitomiausių vaikiškų knygų, pagal kurią sukurtas tokio pat pavadinimo nepaprastai populiarus ir ilgas televizijos serialas.
Jau esu minėjusi, jog serialą „Namelis Prerijose" žiūrėjau ne kartą ir jis man paliko neišdildomą įspūdį. Todėl labai apsidžiaugiau, kai pamačiau, jog čia, Lietuvoje, išleido ir knygą, ko aš tikrai nebesitikėjau. Žinoma, pirmai progai pasitaikius ji ir parkeliavo į mano namus.
Anotacijoje sakoma, jog tai viena skaitomiausių vaikiškų knygų. Kad ji tikrai gausiai skaitoma - sutinku, be abejonės, tačiau nedrįsčiau jos traktuoti kaip skirtos tik vaikams. Tiesa, ir knygos originale, ir šiame, lietuviškame, leidime knyga su paveikslėliais, didelėm raidėm. Tačiau joje nemažai pasakojama ir apie indėnus, tuomet taip gausiai įsikūrusius bekraštėse prerijose, apie jų gyvenimo būdą, kas man pasirodė labai įdomu ir ne taip jau vaikiška.
Tiesa, man nelabai patiko tai, jog čia knyga buvo išleista viršeliu su serialo veikėjais. Vis dėlto, mano manymu, serialas, nors ir labai man patikęs ir tikrai vykęs, bet pastatytas pagal knygą, o ne knyga parašyta pagal serialą. Be to, skaitant knygą ir aiškėjant veikėjų išvaizdai pagal rašytoją, serialo herojai nebeatitiko aprašymų.Gal sprendimas leisti tokiu viršeliu buvo susijęs su tuo, kad knyga nebūtų palaikyta skirta tik vaikams?
Knygą perskaičiau labai greitai, per porą vakarų. Kiekvienas skyrelis, į kuriuos suskirstyta knyga, skirtingas: vienas - apie kelionę per prerijas, kitas - apie kūrimąsi naujoje vietoje, trečias - apie netikėtai visus užklupusią ligą, tada dar nežinotą maliariją, ir taip toliau. Vieni tų skyrelių man labiau patiko, kiti mažiau, tačiau visumoje knyga man paliko gerą įspūdį.
Turbūt viena ryškiausių temų kūrinyje - santykiai tarp tėvų ir vaikų. Man didelį įspūdį paliko atskleista begalinė vaikų pagarba tėvams, ko, manau, labai trūksta dabartiniais laikais. Be galo žavėjausi tokiu šeimynišku atsidavimu. Tiesa, vietomis mamos ar tėvo griežtas žodis vaikams pasirodė tarsi ne vietoje, nes nemaniau, kad vaikai jo nusipelnė.
Patiko sukurti herojų charakteriai: pašėlusi Lora,svajojanti pamatyti indėniuką, visiška jos priešingybė ramioji Merė, mieliau siuvinėjanti, nei bėgiojanti lauke, tvirtas, tačiau išradingas ir netgi primenantis mažąją Lorą ponas Edvardsas, Čarlzas ir Karolina, besąlygiškai atsidavę šeimai.
Knygą rekomenduočiau visiems, norintiems atitrūkti nuo kasdieniškų rūpesčių ir trumpam sugrįžti į vaikystę. Ir dar tiems, kurie dejuoja dėl kiekvienos nesėkmės, nes šioje knygoje aiškiai atskleidžiamas požiūris: kad ir kas atsitiko, gavom daugiau nei praradom, o susikurti geriau visada įmanoma. O aš lauksiu antros knygos dalies. :)
Iriamės per vandenis, žydrus, skaidrius,
Kanoja mus neša lyg plunksnelės lengvus.
Iriamės per jūras, mylimoji mana,
Dieną ir naktį mes klajojam drauge.
Puslapių skaičius: 335
Leidykla: Obuolys
Leidimo vieta / metai: Kaunas /2011
Įvertinimas: 10/10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą