2013 m. birželio 28 d., penktadienis

13.2. Ellen Sussman „Viena diena Paryžiuje“

Anotacija:

Viena vienintelė diena Paryžiuje pakeičia trijų amerikiečių, išsiruošusių šį žavingą miestą pažinti kartu su prancūzų kalbos mokytojais, gyvenimus.

Džousė, Railė ir Džeremis atvyksta į Paryžių vedini skirtingų tikslų: jauna mokytoja Džousė viliasi atsigauti po prarastos meilės, išvargusi namų šeimininkė Railė stengiasi sukurti artimą ryšį su savo vyru ir Prancūzija, o santūrus garsios aktorės vyras Džeremis atlydi ją į filmavimus, nors jaučiasi gyvenąs toli nuo žmonos pasaulio.

Susipažinę su savo prancūzų kalbos mokytojais – Džousė su jautruoliu poetu Nikò, Railė su begėdžiu flirtuotoju Filipu, Džeremis su pasakiškai gražia Šantale – kiekvienas jų pasiduoda netikėtam aistrų ir nenuspėjamų nuotykių pliūpsniui. Klaidžiodami didžiosiomis Paryžiaus alėjomis ir intymiai besivingiuojančiomis siauromis gatvelėmis, jie atskleidžia vienas kito paslaptis ir stoja akistaton su ilgai dangstyta tiesa apie pačius save.


Ši knyga visų pirma mano dėmesį patraukė pavadinime minimu žodžiu „Paryžius“ - tai vienas iš mylimiausių mano miestų. Be to, patiko ir viršelis: atrodytų, saldus, bet pasirodė kažkuo mielas ir patraukiantis. Na, ir galiausiai anotacija: mėgstu, kai kūrinyje plėtojamos kelios siužeto linijos apie kelis visiškai nesusijusius veikėjus (tiesa, nesusiję jie tik iš pirmo žvilgsnio). Taigi, pavarčiusi šią knygą knygyne ir susiruošusi pirkti, gavau ją gimtadienio proga. Žinoma, apsidžiaugiau ir puoliau skaityti: šaltą vasario mėnesio dieną tokios knygos ir reikėjo.

Nei pamačiusi šią knygą knygyne, nei pradėdama ją skaityti nesitikėjau kažko stulbinančio ar labai vertingo,  galbūt todėl ir nenusivyliau. Siužetas - lengvas, kartais ir nuspėjamas, bet pats tas norint praleisti ramų vakarą su knyga ir nenorint per daug galvoti.

Kaip jau minėjau, kūrinyje plėtojamos trys atskiros siužeto linijos ir, nors atrodo, kad žmonės, vaizduojami jose, visiškai skirtingi, niekuo tarpusavyje nesusiję, tai netiesa. Juos visus sieja tokie patys jausmai, tokie patys lūkesčiai, visi jie jaučia tokį patį trūkumą. Kokį? Žinoma, meilės, jaukumo, švelnumo. Viskas šioje knygoje sukasi būtent apie šiuos jausmus. Buvo įdomu skaitant stebėti, kaip vystosi žmonių tarpusavio santykiai, kaip vienas ar kitas personažas viduje kovoja pats su savim, negalėdamas padaryti sprendimo, galbūt pakeisiančio jo ateitį. Veikėjai sukurti pakankamai įdomūs, turintys skirtingus bruožus. Tiesa, kartais norėjosi gilesnio pažvelgimo į juos, daugiau detalizavimo. Patiko ir vystyta tėvo ir dukters (ar tiksliau įtėvio ir įdukros) santykių linija, kuri buvo kažkas kitokio, šviežio tarp visų romantiškų meilės istorijų.

Tai knyga ramiam vakarui, galbūt su vyno taure, apsiklojus pledu ir jaukiai įsitaisius fotelyje. Nereikėtų iš jos tikėtis nieko daug, bet tai vis dėlto - gražu.

Puslapių skaičius: 207
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2012

Įvertinimas: 9/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą