2012 m. vasario 26 d., sekmadienis

12.2. Sara Shepard „Merginos be ydų“



Anotacija:

Sara Shepard romanas „Merginos be ydų“ – tai antroji ciklo „Mielos mažos melagės“ dalis. Ši knyga tokia pat įtraukianti, žavi, intriguojančiai paslaptinga kaip ir pirmoji... O gal net ir labiau?..

Spenserė įsivėlusi į painius santykius su sesers vaikinu. Arija liūdi atstumta anglų kalbos mokytojo. O Emilijai tenka slėpti didžiulį potraukį savo naujajai draugei Majai... Hanos užsispyrimas nepriekaištingai atrodyti tampa beveik maniakiškas. Ir draugių bendra paslaptis yra tokia baisi ir skandalinga, kad išaiškėjusi be jokios abejonės sugriautų jų visų gyvenimus amžiams. Paslaptingasis E savo žinutėmis tiesiog varo iš proto...



Pradėti savo atsiliepimą norėčiau pabrėždama, kad ši, antroji, dalis man paliko geresnį įspūdį nei pirmoji. Labai džiugu, kad autorė, rašydama tęsinius, tobulėja ir atskleidžia savo tikrąjį talentą.


Ši knygų serija viena iš tų, kuriose meistriškai kuriama įtampa. Ir pirmoje, ir antroje dalyje nuo pirmo iki paskutinio puslapio spėliojau, kas yra paslaptingasis A ir su kiekvienu skyriumi mano nuomonė keitėsi. Man tai - geros knygos bruožas, kadangi nieko neįmanoma nuspėti. Ne vienas įvykis privertė aiktelėti: kai jau atrodydavo, kad viskas rimsta, staiga - oho! ir viskas apsiverčia 180-čia laipsnių.

Turiu tokį nelabai gerą įprotį prieš pradėdama skaityti knygą, ją perversti. Taip dariau ir su šia, taigi žinojau, kad mano mėgstamiausių veikėjų - Arios ir Ezros - santykiai šioje dalyje nagrinėjami nebus. Tai turbūt man didžiausias ir galbūt vienintelis knygos minusas.

Vienas dalykas, kuris man labai krito į akis ir ko taip ryškai nepastebėjau pirmoje dalyje buvo veikėjų vaikiškas elgesys. Jiems knygoje - 16-17 metų, tačiau poelgiai, kalbos maniera kartais sukurdavo įspūdį, kad jiems bent penkeriais metais mažiau. Vėlgi norėčiau paminėti Arią: čia ji su Ezra, čia jau su geriausios draugės buvusiuoju. Tiesiog erzino toks neapsisprendimas, atskleidęs, kad gal ji ir pernelyg nesubrendusi būti su Ezra.

Džiaugiausi pamačiusi, kad ir antrąją „Mielų mažų melagių“ dalį vertė Sigitas Parulskis. Ko ir buvo galima tikėtis, vertimas tikrai geras. Tiesa, buvo keletas žodžių, kurie man vis dėlto užkliuvo.

Su nekantrumu laukiu trečiosios dalies. Tikiuosi, paliks tokį pat gerą įspūdį, kaip paliko šioji.


Puslapių skaičius: 304
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2011

Įvertinimas: 9/10


Atsiliepimas apie „Mielos mažos melagės“ čia

1 komentaras: