Poetinėje dramoje “Mažvydas” vaizduojamas XVI a., kai atsirado raštija lietuvių kalba. Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, čia atskleidžiamas. kaip tautos interesų reiškėjas, didvydis ir kartu kankinys.
Šią knygą skaičiau kaip privalomą, bet ji man paliko tikrai gerą įspūdį. Kas labiausiai įstrigo, tai nuostabi kalba. Didelis malonumas skaityti profesionaliai parašytą kurinį, kur žodžiai tiesiog plaukia ir atrodo, kad kiekvienas iš jų pasako kažką naujo. Taip pat puikiai atskleisti veikėjų charakteriai. Jie - skirtingi, tarsi atstovaujantys vis kitai pasaulėžiūrai.
Knygoje svarstoma keliais klausimais, kyla ne viena koalizija, tačiau man įdomiausias pasirodė meilės ir pareigos susidūrimas. Kai Mažvydas kalbėdavo, kad nors labai ilgisi Lietuvos, svajoja ten grįžti, tačiau jį sulaiko pareiga, nejučia ir pati imdavau svarstyti, ką pasirinkčiau. Ir greičiausiai aš - širdies žmogus. Mano nuomone, kiekvienas yra savo laimės kalvis ir gyvenimas, nugyventas tik laikantis pareigos, tačiau nepatyrus laimės, meilės, negali būti pilnavertis. Tikiu, jog šiuos du dalykus - meilę ir pareigą - galima suderinti, tačiau pirmą vietą aš vis tiek atiduodu meilei.
Skaitydama šį kūrinį vis prisimindavau praeitais metais skaitytą V.Krėvės dramą „Skirgaila“ ir sulygindavau šiuos kūrinius. Abu vertingi, abu su mintimi, tačiau „Mažvydas“ giliau mane palietė. Šis kūrinys man pasirodė labiau išjaustas, gražesnis, mielesnis akiai ir širdžiai, tikresnis. Na, o epilogas daro „Mažvydą“ didingą, iškilmingą, verčia didžiuotis savo kalba, savo istorija, savo šalimi.
<...> meilė - tai kaip vynas. Lengva. Gera. Į dangų kelia. Žemės kaip ir nėr.
<...> darbas - kaip malda. Kuo nuoširdesnis, tuo brangesnis dangui.
Tikėti lenga. Daug sunkiau gyventi.
Nuo Dievo batų turėtų smėly atsispaust kryželis, o smėlis, sako, auksu virst turėtų.
Mėginsime sudėti pirmą žodį.
Klausykitės gerai…Širdim klausykit!
Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų
Pajusite medaus ir kraujo skonį,
Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant,
Užuosit šieno ir liepynų kvapą,
Regėsit baugų debesio šešėlį
Per lauką bėgant…
Klausykitės gerai…Širdim klausykit!
Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų
Pajusite medaus ir kraujo skonį,
Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant,
Užuosit šieno ir liepynų kvapą,
Regėsit baugų debesio šešėlį
Per lauką bėgant…
Puslapių skaičius: 128
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 1978
Įvertinimas: 9/10
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 1978
Įvertinimas: 9/10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą