11.27. Antanas Vaičiulaitis „Novelės“ („Tavo veido šviesa“, „Šiaurietė“, „Rogės“, „Pelkių takas“, „Tešlinis žmogutis“, „Apaštalų iškeliavimas“, „Kūr bakūžė samanota“)

A.Vaičiulaičio novelės - be galo puošnaus stiliaus. Tai turbūt didžiausias jų pliusas. Kalba stilizuota, meniška, vaizdinga, todėl skaitant nuolat prieš akis iškyla vaizdiniai. Novelės - paprastų, nesudėtingų siužetų, tačiau jose atskleidžiamos filosofinės problemos, atsiveria žmogaus dvasios gelmės.

Šiuos kūrinėlius skaičiau su susidomėjimu: siužetai netradiciniai, vos pradėjus skaityti negalima nuspėti, kaip viskas išsivystys toliau. Tik verčiant puslapį po puslapio ima aiškėti kas ir kaip.

Žinant nors šiek tiek rašytojo kūrybos bruožų, nenustebina kūrinių pabaigos. Nors siužetai vis kitokie, tačiau daugumoje yra ryškus mirties motyvas. Man ši tema nepriimtina beveik jokiuose kūriniuose, taigi nepatiko ir čia.

Labiausiai patiko turbūt viena paprasčiausių novelių - „Tešlinis žmogutis“. Man ji pasirodė be galo šilta, šviesi ir nors joje buvo rašoma apie Velykas, manau, ji visai tiktų ir perskaityti per Kalėdas.

Giliausiai palietusi, sukrėtusi novelė - „Tavo veido šviesa“. Joje stebino santykiai tarp dukters ir motinos. Tuo pačiu metu ir graudino, ir piktino vaiko elgesys su mama. Skaitydama tiesiog negalėjau suvokti, kaip galima taip kalbėti ir elgtis su artimiausiu žmogumi.

Keisčiausia novele pavadinčiau „Apaštalų iškeliavimą“. Skaičiau ją tam, kad perskaityčiau, tačiau neįtraukiančiai.

Kiekviena novelė verčia mąstyti, kelia skirtingas problemas, tačiau nei vienas kūrinėlis nepalieka širdies ir proto abejingų.

Puslapių skaičius: 94
Leidykla: Žaltvykslė
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2005

Įvertinimas: 
„Tavo veido šviesa“ 9/10
„Šiaurietė“ 9/10
„Rogės“ 10/10
„Pelkių takas“ 9/10
„Tešlinis žmogutis“ 10/10
„Apaštalų iškeliavimas“ 7/10
„Kūr bakūžė samanota“ 9/10