2011 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

11.28. John Grisham „Kalėdų nebus“

Anotacija:

Prieš pat Kalėdas su žmona išlydėjęs vienturtę dukrą į tolimą kelionę, Liuteris Krenkas nusprendžia šiais metais Kalėdų nešvęsti, o išaušus gruodžio 25-ajai, išplaukti į kruizą po Karibų jūrą. Iš pradžių tokia idėja Noros Krenk nesužavi, bet, kaip sakoma, lašas po lašo, ir Liuteriui pavyksta užkrėsti žmoną džiaugsmingų atostogų lūkesčiais. Juk iš tikrųjų, kaip patogu nešvęsti Kalėdų: nereikia stumdytis sausakimšose parduotuvėse, galima atsikratyti nusibodusio pobūvio darbe, nereikia pirkti eglutės, atkrenta galvosūkis dėl dovanų ir dar šiek tiek lieka sutaupyta pinigų!

Deja... Vos pradėję įgyvendinti savo ketinimą, Nora su Liuteriu pamato, kad bandydami išvengti Kalėdų šurmulio, gali susilaukti neįtikėtinų, tiesiog neįsivaizduojamų padarinių.

Vis dėlto... Derėtų gerai apsvarstyti, ar pabėgti nuo Kalėdų – pati geriausia išeitis.

"Kalėdų nebus" – linksmas klasikinis pasakojimas apie tai, kokiu chaosu ir karštlige tapo gražiausios mūsų šventės tradicija.



Kalėdos - mano mėgstamiausia šventė, tad viskas, susiję su jomis, patraukia mano dėmesį. Šįkart nuėjusi į biblioteką be aiškaus tikslo visai netyčia pamačiau šią knygą. Buvau apie ją girdėjusi įvairių atsiliepimų, tad nusprendžiau perskaityti pati ir palengvinti tą ilgą laukimą ( juk dar 37 dienos iki Kūčių =D ).


Knyga įtraukė nuo par pradžių ir jei laikas skaitymui būtų neribotas, būčiau perskaičiusi ją per porą valandų jei ne dar greičiau. Parašyta patraukliu, lengvu stiliumi, ne kartą teko nuoširdžiai nusijuokti, nebuvo nė vieno nuobodaus puslapio.

Kalbant apie pačią knygos idėją, man ji pasirodė, gana įdomi ir originali: nešvęsti Kalėdų, o vietoj to išvykti į kruizą. Skaitant pati susimąsčiau, kad Kalėdos tikrai yra be galo sumaterialėjusios ir dauguma jas suvokia kaip dovanų metą, o ne laikotarpį, kai galima pabūti su artimaisiais ore tvyrant stebuklingai ir šventiškai nuotaikai. Ir vis dėlto, nors knygoje aprašyti Kalėdų rūpesčiai (sausakimšos parduotuvės, pašėlęs dovanų ieškojimas, piniginės išlaidos) aplanko kiekvieną, man jie neatrodo nemalonūs. Mėgstu galvoti, kaip galėčiau nustebinti artimus žmones, dievinu šventiškai pasipuošusias parduotuves ir iš kolonėlių sklindančią „White Christmas“, o Kūčių laukiu visus metus, nes man tas vakaras - ypatingiausias ir nuostabiausias.

Visą knygą skaičius apie Krenkų ruošimąsi kelionei, o galiausiai paaiškėjus, kad planas žlugo, iš dalies buvo gaila, kad taip ilgai mąsčius ir laukus, viskas išėjo ne taip. Ir vis dėlto, džiaugiausi, kad Kalėdas jie vis dėlto švęs, nors ir ne visai savo noru. Tiesa, niekada neatrodė, kad Krenkai, ypač Nora, nelauktų Kalėdų ir kad jiems jos būtų tik kankinimasis, o knygos pabaigoje nuskambėjo Liuterio Krenko mintis: „Nešvęsti Kalėdų - kokia absurdiška mintis“, tiesa, su pasvarstymu, kad gal kitais metais...

Kūrinio paskutiniai puslapiai atskleidė, kas iš tiesų yra tikrieji gyvenimo stebuklai - tai draugai ir artimieji, visada pasiruošę dėl tavęs padaryti viską. O Šylų situacija parodė, jog gyvenimas yra tik vienas ir juo reikia džiaugtis, išgyvenant visas šventes ir su jais susijusius rūpesčius.

Puslapių skaičius: 173
Leidykla: Jotema
Leidimo vieta / metai: Kaunas / 2006

Įvertinimas: 9/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą