11.9. Wendy Holden „Mažo miestelio žmonos"

Anotacija:

Kursai būsimoms mamoms suveda dvi labai skirtingas poras, nuo didmiesčio šurmulio pabėgusias į mažą miestelį. Alisa – advokatė, pastojusi po vienos nakties nuotykio ir impulsyviai ištekėjusi už ekologijos idėjomis šventai tikinčio Džeiko. Amanda – skandalingai pagarsėjusi žurnalistė, kuri tik praradusi darbą nusprendžia susilaukti kūdikio, manydama, kad šis galėtų tapti madingu jos gyvenimo aksesuaru. Lepūnėlė Amanda ir jos vyras Hjugas planuoja tėvams kylančias problemas spręsti pasitelkdami savo turtus ir drąsiai naudodamiesi privačios ligoninės bei slaugių paslaugomis. Tuo tarpu Džeikas ir Alisa nusprendžia gimdyti namuose, baseine, klausydamiesi banginių balsų. Abi poros tikisi, kad šeimos pagausėjimas įneš į jų gyvenimą teigiamų permainų. Tačiau gimus kūdikiams viskas klostosi toli gražu ne taip, kaip jaunieji tėveliai tikėjosi. Amanda greitai supranta, kad nėra sutverta motinystei, ir susiranda naują darbą, o jos žavingam vyrui, nekilnojamojo turto agentui, netikėtai tenka vienam rūpintis nuolat klykiančiu kūdikiu. Laimė, jam pagelbėti neatsisako Alisa, kurios šeimoje, beje, taip pat kyla daug rimtų problemų...

 Pirkdama šią knygą, tikėjausi lengvos, paprastos istorijos.Šiek tiek dvejojau, ar netaps šis kūrinys graužtuku, nesu mėgėja tokio tipo knygų (išimtis - "Ir velnias dėvi Pradą" iš Madame serijos).Vis dėlto, perskaičiusi galiu drąsiai teigti, kad knyga man tikrai patiko.

Viena pagrindinių šios knygos temų - vaiko ir tėvo/motinos ryšis.Gaila, kad yra tokių tėvų, kurie vos vaikams atsiradus, juos ima ir pamiršta, užsiėmę savais reikalais, o savo buvimą šalia stengiasi pakeisti dovanomis ir tikisi, jog tai pasiteisins. Tuo tarpu, kol motina užsiėmusi karjera, tėvas paliktas vienas su visais rūpesčiais, auginant vaiką. Labai gražiai pateiktas vyro, kuris vienas augino sūnų, portretas. Kiekviena diena, praleista kartu, padeda jiems suartėti ir vis dėlto, vaikui reikia abiejų tėvų.

Knygoje pašiepiama ir dabar klestinti ekologiško gyvenimo mada. Džeikas tiesiog pamišęs dėl šiukšlių perdirbimo.Vis dėlto kai kurios šiukšlės yra tik šiukšlės, kurių likimas - šiukšliadėžė, o ne perdirbimas ir panaudojimas dar kartą.Tačiau Džeikas nenori to suprasti, tuo gadindamas ir apsunkindamas gyvenimą savo šeimai.Galų gale paaiškėja, kad už tokios, sakyčiau, liguistos, manijos slypi visai kas kita.

Skaitydama ne kartą juokiausi - knygoje tikrai apstu netgi humoristinių situacijų, todėl kūrinys labai įtraukia nuo pat pradžių, o daugėjant veiksmo išvis nebesinori padėti knygos, kol nebus perskaityta iki galo.

Knygoje tiesiog stebino aplinkinių, pavyzdžiui, darbdavių, nesuprantingumas tėvo, vieno auginančio kūdikį, atžvilgiu.Tai vertė mąstyti ir apie padėtį realybėje.Retas kuris aukštas viršininkas pamąsto ne tik, kas geriausia jam, o ir kas geriausia jo pavaldiniams, kurie taip pat turi savų problemų, deja, ne visada taip jau lengvai išsprendžiamų.Vis dėlto, norisi nors truputį geranoriškumo...

Įpusėjusi šią knygą, pagalvojau, ką galėčiau parašyti atsiliepime ir buvau beveik nusprendusi, kad vertinsiu dešimtuku. Nors kūrinys ir neturi išliekamosios vertės ar gilaus moralo, bet savo paskirtį, kaip laisvalaikio romanas, jis atliko su kaupu ir gana neblogai atskleidė šių dienų madas ir charakterius.Vis dėlto, kūrinio pabaiga mane tam tikra prasme nuvylė.Kaip iš gausybės rago pasipylė begalės sutapimų, visai vienodų minčių, išsakytų skirtingų veikėjų, o tai jau neatrodo pernelyg realistiškai.Susidarė toks įspūdis, kad autorė visą gėrį jau išsakė, o priartėjusi prie pabaigos pasistengė ne įdomiau užbaigti knygą, o greičiau.

Visgi knygą rekomenduoju, kaip lengvą romaną atsipalaidavimui.

Hjugas, susuktas į kokoną, išgyveno tikrą košmarą.Visos sąmoningos jo mintys sukosi apie mažą, tylų ryšulėlį, gulintį jam ant krūtinės. Troško, kad tik Teo nugalėtų ligą, kad ir kas jam būtų.

Puslapių skaičius: 416

Leidykla: Alma littera

Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2008

Įvertinimas: 9/10

11.8. Vincas Krėvė „Skirgaila"

Anotacija:


Vinco Krėvės „Skirgaila. Keturių dalių istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo" - trečioji knyga „Baltų lankų" „Skaitinių” serijoje.

V. Krėvės istorinė drama „Skirgaila" pirmiausia buvo sukurta rusų kalba ir pasirodė Vilniuje 1922 metais. 1924-aisiais autorius ją sulietuvino, daug ką gerokai pakeitė bei papildė. Šis dramos variantas buvo išspausdintas Krėvės „Raštų" 6 tome, 1925 metais.
Dar vienas, paties autoriaus kiek pataisytas, „Skirgailos" variantas buvo išspausdintas 1938 metais Kaune. Be kita ko, šiame variante vietoj veikėjo vyskupo Zbignievo iš Olesnicų atsirado Henrikas Mazovietis, Plocko vyskupijos nominatas. 

Jei ne privalomų knygų sąrašas, abejoju, ar ši knyga būtų patekusi man į rankas.Ir, deja, negaliu pasakyti, kad man ši knyga patiko ar paliko didelį įspūdį.

Vienas didžiausių šio kūrinio pliusų - istorinis kontekstas.Buvo gana įdomu skaityti apie Lietuvos krikštą, jos santykius su Lenkija.Pagrindinė šio kūrinio tema - Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasinę sanklodą su naujomis idėjomis, išsaugoti tautos kultūrinę tapatybę ir garbingai įsijungti į Europos valstybių gyvenimą.Skirgaila nori žmonėms gero, tačiau nežino, kaip tą gerą suteikti ir sukelia kančias sau ir aplinkiniams.

Kūrinyje yra iškeliama idėja, kad žmoniškumas turi būti žmonių širdyse, tačiau sena yra nebetinkama ir norint eiti į priekį reikia siekti to, kas nauja.

Kūrinyje svarstomos žmogiškumo, tautos lenkėjimo, gero valdovo problemos.

Knygoje vaizduojami tragiški prieštaravimai tarp veikėjų.Jie baigiasi pagrindinio veikėjo pralaimėjimu, kuris pralaimi ir kaip valdovas, ir kaip žmogus.Skirgaila pralaimi, bet galbūt jis buvo reikalingas būtent toks, koks buvo: negailestingas ir žiaurus, nes tik tokia asmenybė galėjo išlaikyti stiprią LDK.Kūrinyje susiduria stiprios asmenybės - Skirgaila, Keleris, Duonutė - , skirtingos idėjos - pagonybė ir krikščionybė. Deja, jų susidūrimai tragiški.

Man nepatiko kūrinio veikėjai, nepriimtinas jų mąstymas ir elgesys.Tiesa, kaip minėjau, jie stiprios, savitos asmenybės, tačiau vis dėlto man jie pasirodė veidmainiški, pernelyg bailūs arba pernelyg drąsiai demonstruojantys savo jėgą.

Manau, jog kūrinį verta perskaityti, kadangi jis teikia istorinių žinių.Taip pat radau ir kelias gražias mintis apie meilę, visiškai pakeičiančią žmogų.Vis dėlto, šis kūrinys manęs neįtraukė ir nepaliko beveik jokio didesnio įspūdžio.Kūrinio pabaiga netgi priminė fantastiką ir, nors toks netikėtas posūkis tam tikra prasme suteikė dinamiškumo, man nepasirodė įtikinamama ir tinkama.

Širdis, kuri myli, šviesos ir saulės trokšta <...>.Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė, kur erdvė, - į laisvę ji veržiasi.

Puslapių skaičius: 145

Leidykla: Baltos lankos

Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2006

Įvertinimas: 7/10

Kažkas naujo...

Anotacija:


Šis Gustave`o Flauberto romanas laikomas literatūros šedevru.

Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija.

Siužetas paprastas, netgi archetipiškas, tačiau tikroji romano vertė – įžvalgios, taiklios detalės ir amžina aklos meilės tema. Joks kitas rašytojas, galbūt tik Levas Tolstojus, šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari” yra ne vien neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. 2007 m. atlikta šiuolaikinių rašytojų apklausa parodė, kad Emos Bovari istorija konkuruoja tik su „Ana Karenina”.

Kaina: 8.40

Anotacija:

Tai patraukli, romantiška nuotykių ir meilės kupina istorija, pasižyminti meistriškai supinta detektyvine intriga. Veiksmas vyksta "Jamaikos" smuklėje, nesvetingoje net dienos metą, o naktį atveriančioje duris piktadariams ir plėšikams.
Vieną dieną į smuklę atvyksta jauna mergina Meri Jelan, ieškanti prieglobsčio tetos namuose. Netrukus "Jamaikoje" pradeda dėtis sukrečiantys dalykai. Veiksmas kaitaliojasi žaibiškai, o atomazga visiškai netikėta ... 

Kaina: 8.40

11.7. Emily Bronte „Vėtrų kalnas"

Anotacija:

Tai pasakojimas apie meilę, stipresnę už mirtį, beveik metafizines aistras, kuriose stipriai susipina prigimtis ir aplinkybės, rojus ir pragaras, į kurių sūkurį atšiaurokame Anglijos provincijos krašte įtraukiamos kelios giminės kartos.  
Iki tol ramų Ernšo šeimos gyvenimą Vėtrų kalne išjudina vieną naktį šeimininko parsineštas vaikas - juodbruvas, apiplyšęs, niekam nežinomos kilmės.   
Hitklifas auga mylimas senojo Ernšo ir beveik neišskiriamas su įsesere, tokio pat karšto būdo Ketrina. Jo nekenčia tik įbrolis Hindlis. Vieną dieną Hitklifas  namuose tampa tik tarnu, niekinamu ir žeminamu. Ketrina išsirenka sau būsimą vyrą - ramų, gražų ir turtingą Lintoną. Įskaudintas Hitklifas mįslingai dingsta. Tačiau po kiek laiko sugrįžta ir peržengia naujųjų Ketrinos namų slenkstį... Jis pasiryžęs sugriauti visą pasaulį aplink savąją Ketę.


Seniai norėjau perskaityti šią knygą.Galbūt dėl to, kad tai klasika, galbūt dėl to, kad didelį įspūdį paliko Šarlotės Brontės kūrinys "Džeinė Eir", galbūt dėl to, kad apie šią knygą buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų.Na, šiaip ar taip, kai visai netyčia aptikau "Vėtrų kalną" bibliotekoje, nedvejodama pasiėmiau, tikėdamasi gero laiko ją skaitant.

Gero laiko aš, vis dėlto, neturėjau...Tai buvo nuostabus laikas.Sukrimtau šią knygą per du - tris vakarus.Vis dėlto, negaliu tvirtinti, kad knyga skaitoma labai lengvai, nors gali susidaryti toks įspūdis dėl to, kad kūrinys yra labai įdomus ir įtraukiantis.

Kūrinyje gausu veikėju, iš kurių kiekvienas yra kitoks, savitas, turintis tik jam vienam būdingų bruožų.Vis dėlto, visi veikėjai - be galo jausmingi, turtingo dvasinio pasaulio, deja, ne visada gero.Pagrindiniai knygos veikėjai - Ketrina, išpaikinta mergiotė, kuriai užtenka tik pamoti pirštu ir visos jos užgaidos išpildomos, ir Hitklifas, našlaitis čigoniukas, kurį Ketrinos tėvas parsiveža namo po kelionės ir rūpinasi iki savo mirties. Nors kiti namiškiai nejaučia palankumo svetimam berniukui, jis ir Ketrina tampa neišskiriami dėl savo panašaus būdo ir interesų.

Kai vaikai užauga šalia vaikiškos, neįpareigojančios draugystės prisideda dar vienas jausmas - meilė.Vis dėlto, kai Ketrina į vyrus pasirenka visišką priešingybę Hitklifui, o tu pačiu ir sau - jautrų, dailų, sentimentalų ir, svarbiausia, turtingą vaikiną Edgarą Lintoną, vargšas našlaitis Hitklifas tampa suaugusiu vyru, dėl meilės pasiryžusiu sunaikinti visą pasaulį, visus jame esančius, netgi patį save.Hitklifo meilė tampa kerštu, jis be gailesčio naikina viską, kas Ketrinai brangu. Jos pačios jis neskriaudžia, bet to ir nereikia- Ketrina pati sau keršija.

Ketrinos duktė Ketė iš dalies ištaiso motinos klaidą savo gyvenimu.Ji daugiau jausmo, nei proto žmogus, priešingai nei buvo vyresnioji Ketrina.Sutikusi žmogų, artimą jai, pasiduoda aistringai meilei ir nusprendžia kurti gyvenimą su mylimuoju, kuris, sutikęs meilę, netgi bando keisti savo užguitą prigimtį.

"Vėtrų kalnas" - ne tik meilės istorija. Romane nagrinėjamos žmogaus prigimties, egoizmo, liguistos, savanaudiškos meilės problemos.Kūrinio nuotaika - niūri, tačiau būtent nemeilės ir pasmerktumo atmosfera, kurią kuria ir veiksmo vieta - niūrios, nesvetingos Anglijos dykvietės, ir iškelia "Vėtrų kalną" virš eilinės dramos.

Emilė Brontė sukūrė vieną ryškiausių ir stipriausių charakterių literatūroje - Hitklifą.Aš negaliu pateisinti jo poelgių.Joks žmogus, net ir labai įskaudintas, neturi teisės naikinti kitų gyvenimų, tuo labiau, neturinčių jokios kaltės. Nors vargu, ar galima būtų išskirti, kas šiame romane kaltas, o kas ne - beveik visi padarė kažką nederamo, ką galima buvo daryti kitaip.

Romanas "Vėtrų kalnas" - puikus kūrinys, nagrinėjantis ir šiais laikais aktualias temas ir problemas (manau, šią knygą vertėtų įtraukti į privalomų knygų sąrašą mokyklose). Drąsiai galiu rekomenduoti šį kurinį visiems, dar neskaičiusiems, o jau perskaičiusiems galbūt vertėtų tai padaryti dar kartą.Aš tikrai skaitysiu.

Ir jeigu tu viliesi, kad aš nesuprantu, tu kvaila; jei manai, kad mane galima paguosti meiliais žodžiais, tu – idiotė; o jeigu įsivaizduoji, kad aš kentėsiu nekeršydamas, tai labai greitai įsitikinsi, jog yra priešingai. 

Hitklifas

Jeigu visa kita žūtų, o jis išliktų, aš tebegyvenčiau, jeigu visa kita išliktų, o jis būtų sunaikintas, pasaulis man pasidarytų be galo svetimas: neatrodytų, kad aš jo dalelė.

Ketrina

 

Puslapių skaičius: 228
Leidykla: Rosma
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 1994

Įvertinimas: 10/10

Ekranizacija

Režisierius: Peter Kosminsky

Prodiuseriai: Simon Bosanquet, Mary Selway, Chris Thompson

Scenaristai: Anne Devlin (pagal Emily Bronte romaną)

Metai:1992

Šalis:Didžioji Britanija

Vaidina: Juliette Binoche (Ketrina Ernšo / Linton),  Ralph Fiennes (Hitklifas), Jeremy Northam (Hindlis Ernšo), Simon Shepherd (Edgaras Lintonas), Jason Riddington (Hertonas Ernšo)

Pristatomasis filmukas:

 Įvertinimas: 10/10

11.6. Šatrijos Ragana „Sename dvare"

Anotacija:

Apysaka "Sename dvare" yra vienas meniškiausių Šatrijos Raganos kūrinių. Veikėjų paveikslus rašytoja kuria psichologinės analizės, realistinės detalės, kalbinės charakteristikos būdu. Apysakos kompozicija yra gerai apgalvota. Nuo išorinio dvaro vaizdo, nuo siauros šeimyninės aplinkos einama prie platesnio gyvenimo reiškinių rato, nuo vaikiško pasaulio su jo pasakomis ir paslaptimis - prie svarbių visuomeninių klausimų.


Apysaka "Sename dvare"- gražiausias Marijos Pečkauskaitės kūrinys.Šioje apysakoje į viską žiūrima iš prarasto laiko, iš skaudžių netekčių taško, kadangi rašydama šią apysaką autorė galvoja apie Užvenčio dvarą, kuris jau buvo prarastas, apie artimiausius žmones, jau mirusius.


Šioje apysakoje Šatrijos Ragana pirmoji lietuvių literatūroje įvedė dienoraščio formą.Vienos pagrindinių veikėjų - mamatės - užrašuose atsiskleidžia moters siela, jos paveikslas romantinis.


Apysakoje galima įžvelgti atminties, motinos meilės, šeimos lizdo, pareigos ir motyvo "viskas praeina" temas.Dažnai cituojamas Šv.Raštas, krikščionybės idealai suvokiami kaip svarbiausi žmogaus orientyrai.Žmogaus dvasia kviečiama į amžinybę, tačiau neišsižadama kasdieninių rūpesčių.

Labai gražūs mamatės ir vaikų santykiai.Žmonių tarpusavio santykiams apskritai apysakoje skiriamas didelis dėmesys.Šatrijos Ragana į žmogų žvelgia subtiliai, parodo jo sielos grožį, atskleidžia jo jausmus.


Apysakoje kalbama tarsi dviem balsais: dukters Irutės ir mamatės; kartais pasigirsta visažinio pasakotojo balsas.Pasakotojams svarbu ne tikroviškai papasakoti apie dvaro gyvenimą, o perteikti jausmus ir nuotaiką.Iki Šatrijos Raganos dar niekas nebuvo sugebėjęs sukurti vientisos ilgesnio pasakojimo nuotaikos.Šios apysakos nuotaika - ilgesys viso to, kas prarasta.


Apysakoje "Sename dvare" yra kritikuojamas sulenkėjęs dvaras.Mamatei smulkiųjų bajorų luomas - juokingas.Ji stebisi, kad nors jie nėra nei protu, nei kultūra aukščiau už paprastus valstiečius, vis tiek žemina ir su panieka žiūri į neturtingesnius už save.Mamatei, pasiklausiusiai bajorų lenkiškos šnekos, ir juokinga, ir gaila jų; ji pati tai apibūdina kaip "juokai pro ašaras".Tačiau moteris nesmerkia ponų už įprotį niekinti lietuvių kalbą ir puoselėti tik lenkų.Ji mano, kad jie tik ima pavyzdį iš esančių aukščiau už juos pačius.


Mamatė - lietuvybės gynėja.Ji nežemina kitų kalbų, mano, jog jos taip pat yra geros, tačiau gimtąją kalabą ji laiko svarbiausia.Ji skatina ir vaikus puoselėti ir ginti lietuvybę, lietuvių kalbą, kadangi suvokia, jog Lietuva išliks tik tuomet, jei išliks ir lietuvių kalba.Mamatė jaučia pareigą išmokyti vaikus šios kalbos.


Apysakoje "Sename dvare" pagrindinės idėjos yra tautinės sąmonės žadinimas, liaudies švetimas, mokslo pamėgimo skatinimas, teisingumo, gailestingumo, darbštumo ir kitų dorybių auklėjimas, Lietuvos bajorijos tautinių ir visuomeninių klaidų taisymas.


Kad ir kokia sunki būtų Lietuvos socialinė ir tautinė padėtis, visada atsiras žmonių, ginsiančių lietuvybę, lietuvių kalbą, tradicijas, papročius.Tauta tik tuomet išliks, jei bus puoselėjami visi šie aspektai, be kurių jokia valstybė negalėtų egzistuoti.

<...> žmogaus vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros.

Tad, kaip bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu iš jos [literatūros] gėrį. Svaiginuosi poezijos burtais, gyvenu kartu su jos herojais ir užmirštu viską, viską...<...> Turiu muzikos, turiu literatūros- ko gi daugiau begaliu trokšti?

Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes turim būt,
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt.

Puslapių skaičius: 85
Leidykla: Žaltvykslė
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2005

Įvertinimas: 10/10

Žavi knygelė

Šiandien visai netikėtai prekybos centre aptikau labai gražią knygutę:

Tai retro nuotraukų albumas, skiriamas skaitymo tematikai ir knygos reikšmei žmogaus gyvenime. 

Žinoma, negalėjau atsispirti nenusipirkusi, kai pamačiau kokios nuostabios nuotraukos sudėtos.





Kaina: 5.00

Vilniaus knygų mugė 2011 [3 dalis]

Šiandien- paskutinė šių metų Knygų mugės diena.Tikrai džiaugiuosi, kad yra toks renginys, į kurį ateinama ne tik įsigyti knygų, bet ir kaip į kultūrinį renginį, norint pajusti gerą atmosferą.O dabar, beskaitant tą pusšimtį knygų,gyvenančių ant mano stalo ir lentynose, telieka laukti 2012- tųjų metų Vilniaus knygų mugės.:)

Įsigytos knygutės:

Anotacija:

Ši apysaka, kaip ir daugelis Ericho Kastnerio knygų, yra autobiografinė. Jis aprašo savo vaikystę, mokslą, draugus, įdomiai ir tikroviškai vaizduoja Vokietijos gyvenimą prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Erich Kastner (1899-1974) - žinomas vokiečių satyrikas, poetas, romanistas. Ypač jį išgarsino knygos vaikams, pelniusios autoriui H. K. Anderseno premiją.

Išgyvenęs du pasaulinius karus, jis buvo akylas žmogaus prigimties ir istorinių įvykių stebėtojas. Jo kūryba kupina humoro, išminties, optimizmo ir tikėjimo kiekviena ateinančia nauja karta.

 Kaina: 3.00

Anotacija:

Kursai būsimoms mamoms suveda dvi labai skirtingas poras, nuo didmiesčio šurmulio pabėgusias į mažą miestelį. Alisa – advokatė, pastojusi po vienos nakties nuotykio ir impulsyviai ištekėjusi už ekologijos idėjomis šventai tikinčio Džeiko. Amanda – skandalingai pagarsėjusi žurnalistė, kuri tik praradusi darbą nusprendžia susilaukti kūdikio, manydama, kad šis galėtų tapti madingu jos gyvenimo aksesuaru. Lepūnėlė Amanda ir jos vyras Hjugas planuoja tėvams kylančias problemas spręsti pasitelkdami savo turtus ir drąsiai naudodamiesi privačios ligoninės bei slaugių paslaugomis. Tuo tarpu Džeikas ir Alisa nusprendžia gimdyti namuose, baseine, klausydamiesi banginių balsų. Abi poros tikisi, kad šeimos pagausėjimas įneš į jų gyvenimą teigiamų permainų. Tačiau gimus kūdikiams viskas klostosi toli gražu ne taip, kaip jaunieji tėveliai tikėjosi. Amanda greitai supranta, kad nėra sutverta motinystei, ir susiranda naują darbą, o jos žavingam vyrui, nekilnojamojo turto agentui, netikėtai tenka vienam rūpintis nuolat klykiančiu kūdikiu. Laimė, jam pagelbėti neatsisako Alisa, kurios šeimoje, beje, taip pat kyla daug rimtų problemų...

Kaina: 12.50

Anotacija:

Romanas „Raudonojo arklio vasara“ pasakoja apie lietuvių kilmės chirurgą Dogenį, atvykusį į Belgijos kalnų miestelį. Bėgdamas nuo didmiesčio šurmulio jis bando įveikti vis pasikartojančius priepuolius, kuriuos sukelia kadaise pabandyti LSD narkotikai. Haliucinacijose jį puola trypti raudono vienaragio arklio šmėkla, nesuvaldoma nei vaistais, nei vidinėmis herojaus pastangomis.
Slėpdamas savo ligą Dogenis priverstas užgniaužti jausmus jaunutei mero dukrai Monai. Raudonojo arklio baimė jo gyvenimą pripildo nuolatinės įtampos.
Dogenio pasakojimas intymus, bet kartu ir objektyvus, jis nedejuoja ir nesiskundžia. Pagrindinis veikėjas pasakoja jaukiai, paprastai, tarsi kalbėtųsi su artimu bičiuliu arba pats su savimi. E. Cinzo romanas padovanos skaitymo džiaugsmą tiems, kurie ilgisi geros literatūros. 

Kaina: 12.50

                                  

Anotacija:

„Trys liūdesio dienos“ – antroji romanų dilogijos, plačiai išgarsinusios Eduardo Cinzo kūrybą, knyga.
Kaip ir romane „Raudonojo arklio vasara“, veiksmas vyksta Belgijos kalnų miestelyje. Čia laikinai įsikuria lietuvių kilmės chirurgas Dogenis. Jis bando įveikti vis pasikartojančius priepuolius, kuriuos sukelia kadaise pabandyti LSD narkotikai. Slėpdamas savo ligą Dogenis bando užgniaužti jausmus mero dukrai Monai, tačiau likimo sąlyginumai bejėgiai prieš žmogaus jausmus.
Subtili, trapi, lengvo liūdesio kupina meilės istorija šiame romane pasakojama Monos balsu. Cinzas geba rašyti įtaigiai ir kartu paprastai. Mažos kaimo bendruomenės rūpesčiai atsiskleidžia per išraiškingus personažus, itin praturtinusius lietuvių prozą. Romanas padovanos skaitymo džiaugsmą tiems, kurie ilgisi geros literatūros.


Kaina: 12.50

Anotacija:


„Dabar aš apgailestauju dėl dietų, iš tuštybės atsisakytų patiekalų, kaip gailiuosi meilės progų, praleistų dėl begalinių darbų ar puritoniškų dorybių“, - sako Isabelė Allendė. Todėl pagarsėjusių bestselerių autorė ir parašė šią knygą, „panašią į kelionę be žemėlapio po jausmų atminties sritis, kur ribos tarp meilės ir apetito tokios neaiškios, kad kartais visiškai išnyksta.“ Tai odė meilės džiaugsmams ir valgymo malonumams, tikra jausmų puota.




Kaina: 12.50