2012 m. balandžio 21 d., šeštadienis

12.5. Saulius Šaltenis „Riešutų duona“

Anotacija:

Švelni ir lyriška istorija, atsiminimai apie vaikystę kaime, išvykimą iš jo, tikrojo gyvenimo pradžią. Kaimynystėje gyvenantys vaikai Andrius ir Liuka pamilsta vienas kitą. Dėl mažmožio susipykus jų tėvams mylimieji, kaip Romeo ir Džiuljeta, išskiriami. 


Pamenu, kad kai pirmą kartą skaičiau šį kūrinį, po to mamos prašiau nupirkti riešutų duonos. Na, tikrai skanu buvo. Šįkart taip pat skaniai sukramčiau ir šią knygą. Sužavėjo iš pažiūros paprastas, bet labai įtraukiantis siužetas, be galo įdomus veikėjai, rašymo maniera.


Labiausiai man patikęs veikėjas - Andrius Šatas. Jo ne toks jau ir subtilus sarkazmas tiesiog stulbino. Iš gerosios pusės, žinoma. Sugebėjimas taip subjektyviai, bet kartu ir objektyvai įvertinti įvykius žavintis. Patiko ir tai, jog šis herojus žino, kuri gi vieta jam pasauly priklauso ir tikrai nebijo jos ginti. Viena gražiausių vietų man pasirodė ta, kai šis nutrūktgalvis suveda du vienas kitą mylinčius, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nesančius kartu, žmones. Na, ar kiekvienas taip galėtų?

Andriaus ir Liukos meilės linija taip pat įdomi. Juokinga, bet kartu ir be galo miela buvo skaityti kaip jie pirma apsidaužo batais, susipyksta, o paskui jau traukia vienas kitą iš nepatogios padėties. Pabaiga, tiesa, ne ką linksmesnė nei Romeo ir Džiuljetos istorija. Ne, niekas nenusišauna, nors gal ir galima tam prilyginti...Graudu, bet gyvenime taip būna: gali labiausiai mylėti ir galiausiai vis tiek nebūti kartu su tuo, kurį myli...

Knygoje patiko ir šilti Andriaus santykiai su seneliu, dėde bei tėvais. Nuostabu buvo matyti tokį artimą bendravimą. Andrius kūrinio pabaigoje ištaria, kad geriau jau jam nudžiūtų ranka nei jis pamirštų savo tėvą ir motiną. Man tai vieni nuoširdžiausių ir tyriausių žodžių, kuriuos galima ištarti tėvams.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Andriaus pasakojimai nieko neypatingi, paprasti. Tačiau kūriniui plėtojantis atsiranda noras dar ir dar skaityti tą pačią pastraipą, įsigilinti ir pajausti kiekvieną žodį. Knygą užverčiau užlieta emocijų, susimąsčiusi. Kūrinys labai tikroviškas, labai natūralus, kiekvienai detalei autorius sugėbėjo sukurti atitinkamą spalvą ir nuotaiką. Kiekviena smulkmenėlė išjausta, galima aiškiai matyti, kiek širdies Šaltenis įdėjo į savo kūrinį.

Šią knygą lentynoje statyčiau šalia Astridos Lindgren romano „Mes Varnų saloje“. Abu šie kūriniai be galo tyri, be galo nuoširdūs ir vaizduojantis šiltus žmonių santykius. Ir ant abiejų galima drąsiai klijuoti etiketes: „Privaloma perskaityti“.


Pavasarį kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi nusišaut, pavasarį stovi su portfeliu prie lango, autobusai važiuoja tolyn pro mokyklą, mirkčioja žaliom ir raudonom švieselėm, ir tau kažko pasiutusiai maudžia širdį.

Puslapių skaičius: 43
Leidykla: Žaltvykslė
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2006

Įvertinimas: 10/10

12.4. Sara Shepard „Viskas tobula“



Anotacija:

Viskas tobula - ciklo mielos mažos melagės 3-oji knyga.

Pensilvanijos valstijoje, Rouzvude gyvenančios keturios tobulos išvaizdos merginos toli gražu nėra tokios tobulos, kokios atrodo. Arija negali atsispirti susitikinėti su savo buvusiu vaikinu, nors tai draudžiama. Hana tuoj tuoj praras savo geriausią draugę. Emilija kraustosi iš galvos dėl paprasčiausio bučinio. O Spenserė gviešiasi stverti viską, kas priklauso jos seseriai.

Kaip man sekasi. Šias mielas mažas melages pažįstu geriau, nei jos pačios save. Tačiau man labai sunku išlaikyti jų paslaptis. Geriau jau tegul jos daro tai, ką joms liepiu... priešingu atveju joms atsirūgs!


Kol kas - tai labiausiai patikusi dalis. Kūrinio pabaigoje autorė rašo, kad „tai - sunkiausia „Mažų mielių melagių“ serijos knyga, nes ją sudaro daugybė dalių, kurios turėjo atsidurti būtent joms skirtose vietose, kad visa struktūra veiktų“. Labai teisingas pasakymas. Man ši dalis taip pat pasirodė sudėtingiausia iš iki šiol buvusių. Be galo patiko, kaip supainiotas buvo siužetas, į kiek daug peripetijų suteikta galimybė gilintis.


Jau esu rašiusi, kad mano mėgstamiausia pora - Aria ir Ezra, todėl buvau nusivylusi, kad antrojoje dalyje šios poros santykiams beveik nebuvo skirta vietos. Galima įsivaizduoti mano džiaugsmą, kai pamačiau, jog šioje dalyje - priešingai, jų santykiai nagrinėjami gana plačiai. Ariai sutikus tapti kito mergina norėjosi gerai ją papurtyti. Tikrai gerai papurtyti. Galima įsivaizduoti ir dar didesnį mano džiaugsmą, kai pagaliau viskas susitvarkė. Ir galiausiai galima įsivaizduoti mano mintis, kai viskas baigėsi blogai. Netgi drįsčiau pasakyti, kad labai blogai. Geras dalykas tas, kad tikrai nebūčiau to nuspėjusi, jei anksčiau internete nebūčiau perskaičiusi, kad taip nutiks - tikrai netikėtas posūkis. Ir vis dėlto ironiška, kad būtent šis netikėtas posūkis (ir, jei jau atvirai, visas reikalas su Aria ir Ezra) man pasirodė neįtikinamiausias ir netgi juokingas. Turbūt čia turėčiau pasidžiaugti, kad seriale, pastatytame pagal čia knygų seriją, tokio įvykio nebuvo ir, tikiuosi, nebus.

Būtinai turiu pakomentuoti ir Arios mamos elgesį. Baisiajam „A“ informavus Elą, kad šios vyras ją apgaudinėjo su studente, o Aria tai žinojo, bet nepasakė, viskas keičiasi iš esmės. Ela Ariai pasako, kad nebenori jos matyti ir net neprieštarauja, kai dukra pasako, jog tada gali išsikraustyti. Kai ji taip ir padaro, Ela su ja nebendrauja, atrodo, jai visiškai nesvarbu, ar jos dukra dar gyva. Čia jau norėjosi papurtyti Elą. Na, kaip galima šitaip elgtis su savo vaiku?

Neįtikinama pasirodė ir teorija, kad Spencer po vieno nelemto įvykio kažkas atsitiko ir ji dabar ima ir nesąmoningai pamiršta visokius nemalonius dalykus. Iškeliama netgi mintis, kad tai ji nužudė Alison. Išvystyta gal čia ir įdomiai, netikėtai, bet nelabai realiai...

Didžiausia sąsaja su antrąja dalimi - herojų vaikiškumas. Cituojant mano senesnį atsiliepimą „poelgiai, kalbos maniera kartais sukurdavo įspūdį, kad jiems bent penkeriais metais mažiau.“ Noriu tikėti, kad ketvirtoje dalyje to nebebus...

Parašius atsiliepimą gali susidaryti įspūdis, kad daugiau įžvegiau blogų dalykų nei gerų. Tačiau šią seriją verta skaityti jau vien dėl meistriškai sunarplioto siužeto ir begalybės peripetijų, į kurias galima gilintis ir gilintis. Didelės vertės tikėtis neverta, bet laisvalaikiui, kai norisi lengvo detektyvo su meilių-seilių prieskoniu, pats tas.

Pažvelk ir suprasi - jeigu neieškosi, tai ir nesurasi. - Sofoklis

Puslapių skaičius: 268
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2012

Įvertinimas: 9/10

Ankstesni atsiliepimai čia ir čia

Nauja



Anotacija:

Viskas tobula - ciklo mielos mažos melagės 3-oji knyga.

Pensilvanijos valstijoje, Rouzvude gyvenančios keturios tobulos išvaizdos merginos toli gražu nėra tokios tobulos, kokios atrodo. Arija negali atsispirti susitikinėti su savo buvusiu vaikinu, nors tai draudžiama. Hana tuoj tuoj praras savo geriausią draugę. Emilija kraustosi iš galvos dėl paprasčiausio bučinio. O Spenserė gviešiasi stverti viską, kas priklauso jos seseriai.

Kaip man sekasi. Šias mielas mažas melages pažįstu geriau, nei jos pačios save. Tačiau man labai sunku išlaikyti jų paslaptis. Geriau jau tegul jos daro tai, ką joms liepiu... priešingu atveju joms atsirūgs!

Kaina: 29.99

12.3. Laura Ingalls Wilder „Namelis girioje“

Anotacija:

Didžiulėje girioje, kur klaidžioja lokiai, vilkai ir stambios laukinės katės, o tarp medžių šmėžuoja elniai, stovi Loros trobelė. Tėtis, mama ir trys mergytės gyvena sutardami su aplinka, įsiklausydami į gamtą. Kiekviena diena – nepakartojama kaip peizažas už lango, su savais rūpesčiais, darbais ir džiaugsmais, sušildyta artimiausių meilės, išmintingų pasakojimų ir smagaus smuikelio griežimo.


Skaitydama šią, antrąją, dalį jaučiau tokią pat šilumą kaip skaitydama pirmąją. Toliau žavėjo be galo gražūs santykiai tarp tėvų ir vaikų. Kažkaip vis nejučia pagalvodavau apie šiuos laikus: didelė dalis vaikų visiškai negerbia savo tėvų, jaučia gėdą, kai šie apkabina ar pernelyg daug rūpinasi. Bet juk tai ir yra laimė: turėti artimus žmones, kuriais visada gali pasikliauti, kuriems rūpi, kurie visada palaiko.


Labai patiko istorija apie Kalėdų dovanas. Šypsena pati atsirado mano veide skaitant Loros reakciją gavus skudurinę lėlytę ir įsivaizduojant jos dideles akis pamačius tokią dovaną. Taip pat labai patiko skyrelis apie šokius. Skaičiau kaip panelės puošiasi, kaip smagiai leidžia laiką ir pati užsinorėjau į tokį renginį. Jei knyga sugeba taip paveikti, ji jau užsitarnauja mano pagarbą.

Pirmoje knygoje minusas buvo rašymo stilius: nepatiko per daug dažnai vartojami mažybiniai žodžiai, tarsi menkino kūrinį. Šioje dalyje to nebuvo, o jei ir buvo, tai rečiau ir mažiau pastebima. Tai mane tikrai džiugino ir skaityti buvo daug maloniau.

Patiko sukurti vaikų charakteriai. Kartais tiesiog stebino, kaip tokie nutrūktgalviai esant reikalui sugeba būti be galo suprantingi, elgtis ir netgi mąstyti kaip suaugę. Žinoma, vaikai yra vaikai, todėl be galo smagu buvo skaityti ir apie tuos momentus, kai, atrodo, mąstantis žmogus taip niekad nepasielgtų.

Nuoširdumas, rūpestingumas, meilė šioje knygoje tiesiog trykšta per kraštus. Turbūt nuostabiausia būtų tokias knygas skaityti žiemą, susirangius po šiltu pledu ir šalia pasistačius puodelį mėtų arbatos. O jei visa tai būtų rąstiniam namely su židiniu, galima pasijausti esant tobuloje idilėje.

Puslapių skaičius: 207
Leidykla: Obuolys
Leidimo vieta / metai: Kaunas / 2011

Įvertinimas: 10/10

2012 m. vasario 26 d., sekmadienis

Vilniaus Knygų mugė 2012

Taigi, ką tik praūžus Knygų mugei, labai noriu pasidalinti savo įspūdžiais, naujomis knygomis ir nuotraukomis. :)

Penktadienį apturėjau Šimtadienį su „afteriu“ (šventėm „Europos“ 31-ajame aukšte, nuo kurio atsivėrė neįtikėtinas Vilniaus vaizdas, o aš, pastovėjusi per lietų ant stogo, pasigavau slogą), tad šeštadienį mugėje atsiradau tik po pietų. Vos atėjusi pamačiau nuostabų vaizdą - kokių trijų kilometrų eilę prie kasų. Laimei, ji gana greitai judėjo, tad greitai jau bandžiau atgauti kvapą, pamačiusi aplink tiek knygų. :) Viduje, žinoma, žmonių taip pat be galo daug, prie leidyklų stendų prieiti praktiškai neįmanoma. Kita vertus, džiugu, jog Lietuvoje tikrai yra skaitančių žmonių. Taigi pasivaikščiojusi, patuštinusi savo piniginę, vakare ėjau į susitikimą su prancūzų rašytoju David Foenkinos. Renginys buvo be galo įdomus, o autorius, kuris man iš pradžių pasirodė labai pasipūtęs, atsiskleidė kaip labai sąmojingas ir šiltas žmogus. Po susitikimo ėjau rašytojo autografo ir buvau apdovanota labai žavia šypsena. :)

Šiandien, sekmadienį, mugėje buvau praėjus vos 20-čiai minučių po atsidarymo. Iš pradžių lankytojų buvo mažiau, tačiau labai staigiai jie ėmė rinktis ir apie 13 valandą, man jau išeinant, salės jau buvo pilnos. Tiesa, vis tiek ne tokios pilnos, kaip šeštadienį. Šiandien renginiuose nedalyvavau, bet vis tiek buvo labai smagu pabūti tokioje stebuklingoje aplinkoje.

Ką gi, belieka laukti 14-tosios 2013-tųjų metų Vilniaus Knygų mugės, o organizatoriams palinkėti originalumo ir daug sėkmės. :)

Anotacija:

„Ištikus laimei“ – romanas apie sutuoktinių porą. Žano Žako ir Klerės santuokinis gyvenimas, virtęs rutina, laimės paieškos su naujais partneriais ir suvokimas, kad laimė gali ištikti kiekvienu momentu – ir tuomet, kai ji atrodo visai nepanaši į laimę... Žanas Žakas ir Klerė turi viską, kad būtų laimingi: tvirtą šeimą, dukrą ir ramų gyvenimą. Tačiau nuobodulys ir naujumo paieškos meta Žaną Žaką į Sonios, o Klerę – į Igorio glėbį. Bet skyrybos, pasirodo, nieko neišsprendžia, o gyvenime atsiradę nauji žmonės iš tiesų, kaip paaiškėja, reikalingi tik tam, kad sutuoktiniai iš naujo atrastų vienas kitą. Ir laimę, kuri ištinka taip netikėtai.

Su autoriaus autografu.


Kaina: 15.00



Anotacija:


Dvidešimt dvejų metų Skyter dūsta konservatyvioje 1962-ųjų Misisipės valstijos aplinkoje ir turi ambicijų tapti rašytoja. Jos sumanymas parašyti knygą apie gimtojo Džeksono tarnaičių ir jų šeimininkių santykius nedera su miesto aukštuomenės, kuriai priklauso ir pati Skyter, "padorumo" suvokimu. Negana to, jos būsimos knygos veikėjos – realios moterys iš ją supančios aplinkos.

Pasirodžiusi knyga su nesunkiai atpažįstamų tarnaičių išpažintimis prilygtų bombos sprogimui, kuris sukrėstų pasenusius, vergovės laikus primenančius žmonių santykius. O ką jau kalbėti apie knygos autorei ir jos veikėjoms gresiantį pavojų.

Tai jaudinantis romanas apie meilę ir žmogiškumą, kartu persmelktas kandžios ironijos, sveiko humoro ir vilties.

Kaina: 15.00

Anotacija:

Knygoje „Gyvenimas prie Misisipės“ Markas Tvenas šmaikščiai ir atvirai pasakoja apie savo jaunystę – darbą didžiuliame garlaivyje, kuriuo ne vienus metus plaukiojo po didingąją Misisipę.

Keliaudamas jis patyrė daugybę kvapą gniaužiančių nuotykių ir neišdildomų įspūdžių, taigi „Gyvenimas prie Misisipės“ – ne tik žymiojo rašytojo autobiografija, bet ir nuotaikinga jo kelionių istorija.

Kiekvienas mūsų vaikystėje privalo perskaityti „Tomo Sojerio nuotykius“. Sulaukus pilnametystės – romaną „Gyvenimas prie Misisipės“.

Kaina: 25.00



Anotacija:

Dešimt metų (1998–2003 ir 2004–2009 m.) šaliai vadovavusio prezidento Valdo Adamkaus knygoje skelbiami jo dienoraščiai, atspindintys laikotarpį po 2003 metų prezidento rinkimų ir jo antrosios kadencijos įvykius.

Prezidentas V. Adamkus dienoraščius rašo jau kelis dešimtmečius, bet ypač nuosekliai fiksuoti įvykius stengėsi jau tapęs prezidentu. Dienoraščiuose gausu net politologams nežinomų faktų. Šie užrašai skaitytojui leidžia žvilgtelėti į politinių debatų užkulisius ir kartu su Lietuvos prezidentu tarsi dalyvauti pasitarimuose, kuriuose buvo sprendžiamos Lietuvos ir pasaulio politikos problemos.

Prezidentas ne vien detaliai aprašo įvykius, bet ir juos atvirai vertina, komentuoja, pateikia politikų portretų. Dienoraščių puslapiams jis patiki net ir savo išgyvenimus.

Šioje knygoje dienoraščiai papildyti V. Adamkaus pastabomis ir mintimis, kilusiomis jam sklaidant savo paskutinės kadencijos užrašus. Taip iš asmeninių prezidento įžvalgų ir minčių susidėlioja Lietuvos politinio gyvenimo panorama.

Tai kelionė drauge su prezidentu V. Adamkumi per laiką ir įvykius.

Kaina: 40.00

Anotacija:

Titanikas – žymiausias pasaulyje laivas, kurio tragiškas likimas dar ir dabar kaitina visuomenės, filmų kūrėjų ir rašytojų vaizduotę. Nors Titaniką vandenyno bangos pasiglemžė prieš šimtmetį, beveik nenagrinėtas faktas, jog tarp daugiau nei 1 500 tą naktį žuvusių keleivių – trys lietuviai.

Sukurta daugybė katastrofos ekranizacijų, kurios dažniausiai baigiasi epizodu, kai gelbėjimosi valtyse susispietę žmonės sulaukia pagalbos. Šioje knygoje rasite daug įdomių ir negirdėtų faktų, apie kuriuos filmuose dažniausiai nutylima:
Kas vyko Titanikui nuskendus?
Koks lietuvių, keliavusių šiuo laivu likimas?
Kokia Birmos kapitono Liudviko Stulpino tą naktį plaukusio į pagalbą Titanikui istorija?
Ant kokio žuvusio keleivio kapo nevysta gėlės ir nuolat paliekami kino bilietai?
Kodėl vienas laivas po šios tragedijos vadintas „mirties laivu“?
Kas 14 metų iki laivo nuskendimo mistiškai išpranašavo liūdną Titaniko baigtį?

Kaina: 35.00




Anotacija:


Loros tėtis gauna darbą geležinkelio statybose ir išvyksta prie Sidabro ežero, į neapgyvendintas Dakotos žemes. Prie Slyvų upelio lieka šeima, nes Merė nespėjo sustiprėti po sunkios ligos.

Praėjus keliems mėnesiams, atsisveikinusi su senuoju šuneliu Džeku, Lora su seserimis ir mama pirmą kartą važiuoja traukiniu. Po įsimintinos kelionės ir neįprastos žiemos matininkų name, tėtis pradeda būsto statybas gautame sklype. Ingalsų kelionės dengtu vežimu pagaliau baigiasi, o Loros ir kitų naujakurių istorija tik prasideda...

Kaina: 15.00


Ir pabaigai keletas nuotraukų:













12.2. Sara Shepard „Merginos be ydų“



Anotacija:

Sara Shepard romanas „Merginos be ydų“ – tai antroji ciklo „Mielos mažos melagės“ dalis. Ši knyga tokia pat įtraukianti, žavi, intriguojančiai paslaptinga kaip ir pirmoji... O gal net ir labiau?..

Spenserė įsivėlusi į painius santykius su sesers vaikinu. Arija liūdi atstumta anglų kalbos mokytojo. O Emilijai tenka slėpti didžiulį potraukį savo naujajai draugei Majai... Hanos užsispyrimas nepriekaištingai atrodyti tampa beveik maniakiškas. Ir draugių bendra paslaptis yra tokia baisi ir skandalinga, kad išaiškėjusi be jokios abejonės sugriautų jų visų gyvenimus amžiams. Paslaptingasis E savo žinutėmis tiesiog varo iš proto...



Pradėti savo atsiliepimą norėčiau pabrėždama, kad ši, antroji, dalis man paliko geresnį įspūdį nei pirmoji. Labai džiugu, kad autorė, rašydama tęsinius, tobulėja ir atskleidžia savo tikrąjį talentą.


Ši knygų serija viena iš tų, kuriose meistriškai kuriama įtampa. Ir pirmoje, ir antroje dalyje nuo pirmo iki paskutinio puslapio spėliojau, kas yra paslaptingasis A ir su kiekvienu skyriumi mano nuomonė keitėsi. Man tai - geros knygos bruožas, kadangi nieko neįmanoma nuspėti. Ne vienas įvykis privertė aiktelėti: kai jau atrodydavo, kad viskas rimsta, staiga - oho! ir viskas apsiverčia 180-čia laipsnių.

Turiu tokį nelabai gerą įprotį prieš pradėdama skaityti knygą, ją perversti. Taip dariau ir su šia, taigi žinojau, kad mano mėgstamiausių veikėjų - Arios ir Ezros - santykiai šioje dalyje nagrinėjami nebus. Tai turbūt man didžiausias ir galbūt vienintelis knygos minusas.

Vienas dalykas, kuris man labai krito į akis ir ko taip ryškai nepastebėjau pirmoje dalyje buvo veikėjų vaikiškas elgesys. Jiems knygoje - 16-17 metų, tačiau poelgiai, kalbos maniera kartais sukurdavo įspūdį, kad jiems bent penkeriais metais mažiau. Vėlgi norėčiau paminėti Arią: čia ji su Ezra, čia jau su geriausios draugės buvusiuoju. Tiesiog erzino toks neapsisprendimas, atskleidęs, kad gal ji ir pernelyg nesubrendusi būti su Ezra.

Džiaugiausi pamačiusi, kad ir antrąją „Mielų mažų melagių“ dalį vertė Sigitas Parulskis. Ko ir buvo galima tikėtis, vertimas tikrai geras. Tiesa, buvo keletas žodžių, kurie man vis dėlto užkliuvo.

Su nekantrumu laukiu trečiosios dalies. Tikiuosi, paliks tokį pat gerą įspūdį, kaip paliko šioji.


Puslapių skaičius: 304
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 2011

Įvertinimas: 9/10


Atsiliepimas apie „Mielos mažos melagės“ čia

2012 m. sausio 29 d., sekmadienis

12.1. Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“

Anotacija:

Poetinėje dramoje “Mažvydas” vaizduojamas XVI a., kai atsirado raštija lietuvių kalba. Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, čia atskleidžiamas. kaip tautos interesų reiškėjas, didvydis ir kartu kankinys.


Šią knygą skaičiau kaip privalomą, bet ji man paliko tikrai gerą įspūdį. Kas labiausiai įstrigo, tai nuostabi kalba. Didelis malonumas skaityti profesionaliai parašytą kurinį, kur žodžiai tiesiog plaukia ir atrodo, kad kiekvienas iš jų pasako kažką naujo. Taip pat puikiai atskleisti veikėjų charakteriai. Jie - skirtingi, tarsi atstovaujantys vis kitai pasaulėžiūrai.


Knygoje svarstoma keliais klausimais, kyla ne viena koalizija, tačiau man įdomiausias pasirodė meilės ir pareigos susidūrimas. Kai Mažvydas kalbėdavo, kad nors labai ilgisi Lietuvos, svajoja ten grįžti, tačiau jį sulaiko pareiga, nejučia ir pati imdavau svarstyti, ką pasirinkčiau. Ir greičiausiai aš - širdies žmogus. Mano nuomone, kiekvienas yra savo laimės kalvis ir gyvenimas, nugyventas tik laikantis pareigos, tačiau nepatyrus laimės, meilės, negali  būti pilnavertis. Tikiu, jog šiuos du dalykus - meilę ir pareigą - galima suderinti, tačiau pirmą vietą aš vis tiek atiduodu meilei.

Skaitydama šį kūrinį vis prisimindavau praeitais metais skaitytą V.Krėvės dramą „Skirgaila“ ir sulygindavau šiuos kūrinius. Abu vertingi, abu su mintimi, tačiau „Mažvydas“ giliau mane palietė. Šis kūrinys man pasirodė labiau išjaustas, gražesnis, mielesnis akiai ir širdžiai, tikresnis. Na, o epilogas daro „Mažvydą“ didingą, iškilmingą, verčia didžiuotis savo kalba, savo istorija, savo šalimi.


<...> meilė - tai kaip vynas. Lengva. Gera. Į dangų kelia. Žemės kaip ir nėr.

<...> darbas - kaip malda. Kuo nuoširdesnis, tuo brangesnis dangui.

Tikėti lenga. Daug sunkiau gyventi.

Nuo Dievo batų turėtų smėly atsispaust kryželis, o smėlis, sako, auksu virst turėtų.

Mėginsime sudėti pirmą žodį.
Klausykitės gerai…Širdim klausykit!
Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų
Pajusite medaus ir kraujo skonį,
Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant,
Užuosit šieno ir liepynų kvapą,
Regėsit baugų debesio šešėlį
Per lauką bėgant…

Puslapių skaičius: 128
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta / metai: Vilnius / 1978

Įvertinimas: 9/10